Kalba gyventojai Metų kaimynas 2018

Audronė iš Antakalnio: „Bendrauti yra normalu, o gerai bendrauti – smagu, nes esame vieni kitiems reikalingi“

Audronė džiaugiasi, kad suburti kaimynus nėra sunku, o dalinasi jie ir džiaugsmingomis akimirkomis, ir problemomis ar liūdesiu
Audronė džiaugiasi, kad suburti kaimynus nėra sunku, o dalinasi jie ir džiaugsmingomis akimirkomis, ir problemomis ar liūdesiu

Su Antakalnyje gyvenančia Audrone susitikome šalia jos daugiabučio, ant sūpynių, nuo kurių galima grožėtis sutvarkyta aplinka. Visa tai – visų kaimynų bendras darbas, nes balandį visi buvo susibūrę į talką. Audronė į susitikimą su savimi atsinešė pintinę ir traukdama iš jos dailų servizą pasiūlė kavos. Tad natūraliai pokalbis pirmiausia pasisuko ne apie kaimynystę, o apie piknikus.

Mėgstate piknikus?

Labai! Ir net čia buvom padarę piknikų. O kaip daugiabučio kieme, tai gan retas reiškinys.

Seniai čia gyvenate?

Neseniai kaip tik paskaičiavau – jau dvidešimt ketverius metus.

Vadinasi, matėte namo gyventojų kaitą?

Ji vyksta ir dabar – tai labai jaučiasi.

Vis kviečiu kaimynus eiti į kiemą, kad būtų smagu čia pabūti. Galbūt kuo daugiau būsim mes – ar pavakarosim, ar smėlio dėžėj vaikai žais, tuo mažiau rūpės tas kiemas prašalaičiams. Nes jis atviras, praeinamas, tad su kaimynais, kad ir pakalbame apie stalelį ar suolelį, suprantame, jog daugiau jis būtų ne mūsų užsėstas. Čia šalia dar yra mokykla, kurios moksleiviai labai pamėgo mūsų kiemą, jei galima taip pasakyti. Bet pagaliau balandį dėl gausybės raštų, nuotraukų ir filmukų, mokyklos vadovybė mus išgirdo.

Ar ta kova vyko bendromis pastangomis?

Taip. Kaip tik neseniai darėm talką ir per ją juokavom, kad niekas taip nesuvienija kaip pasipiktinimas. Visi dabar susiradom vieni kitus socialiniame tinkle, susirašom, sprendžiam bendras problemas ar pasidalinam vieni kitų laimėjimais.

Minėjote, kad šiame daugiabutyje jau ilgai gyvenate. Ar anksčiau daugiau bendraudavote su kaimynais, ar kaip tik dabar?

Dabar lengviau, nes galima vieniems su kitais susisiekti neišeinant iš namų. O anksčiau daugiau vykdavo „natūralusis Facebook‘as“ – jei ko reikia, eidavai ir belsdavaisi pas kaimyną. Ilgą laiką savo laiptinėje buvau jauniausia, bet ilgainiui labai susidraugavome su visomis vyresnėmis moterimis. Juk name yra ne tik šventės, bet ir liūdnų įvykių, tad padedame vieni kitiems, kiek galime tuo metu. Jei tai kaimyno laidotuvės, tai pasisiūlau kaimynes pavežti ir pati dalyvauju išlydint. Ne todėl, kad buvo labai bendrauta, tačiau praleidus tiek metų šalia, išlydėti kaimyną į paskutinę kelionę tiesiog privalu – bent taip buvau mokyta, kai dar buvau vaikas.

O mano kaimynės labai džiaugiasi: „Mūsų laiptinėje visi labai draugiški“. Buvo, kad man reikia išbėgti, o vaiko nėra kaip palikti – tokie atvejai nėra dažni, bet žinau, kad galiu kreiptis į kaimynes.

Dalis žmonių čia gyvena nuo pat namo pastatymo. Mūsų name gyvena ir maestro Algimantas Raudonikis. Kai buvo jo jubiliejus tai keletas kaimynų susitarėm ir ėjom sveikinti. Garbingas žmogus, kartais ir melodijas girdim, sklindančias pro langus. Tai tokie dalykai labai smagūs.

Ką pasakytumėte tiems žmonėms, kurie atsirakina savo buto duris ir jas uždarę nesidomi, kas ir kaip aplink gyvena?

Pirmiausia – tai pradėti sveikintis. Matyt, visi savaip pasirenka. Tikrai yra uždaresnių žmonių ir jie nemano, kad reikia bendrauti su kaimynais. Bet manau, kad bendrauti yra normalu, gerai bendrauti – smagu ir vieni kitiems esame reikalingi, kadangi yra ir namo remonto darbai. Reikia tartis, žinoti vieni kitų nuomones ir, kiek galima, įsitraukti.

Kokiomis savybėmis, Jūsų nuomone, pasižymi geras kaimynas?

Draugiškas, tvarkingas, linksmas. Kaip kaimynai turbūt labiausiai vertinam vienas kito tvarkingumą. Dora, padorumas, kurie rečiau minimi. Savotiškas atvirumas, kai reikia kažką nuoširdžiai nuspręsti.

Ačiū už pokalbį!