Kalba gyventojai Rajono problema

Istorinės Vilniaus vietos skendi tamsoje

Žvėryno įžymybės – senasis Žvėryno tiltas ir čia pat esanti cerkvė – skendi tamsoje
Žvėryno įžymybės – senasis Žvėryno tiltas ir čia pat esanti cerkvė – skendi tamsoje

Pastaruoju metu tamsta apgaubė ne tik dalį gatvių ir kiemų, bet ir reprezentatyvias sostinės vietas. Jau kurį laiką nešviečia bene pagrindiniai Žveryno simboliai – senasis Žvėryno tiltas, šalia esanti cerkvė, tamsoje skendi ir kitos istorinės miesto vietos. Ar tokiu būdu sostinės valdžia taupo pinigus, ar tai tiesiog neūkiškumo pasekmė?

Sutemus pasivaikščiojus po Vilniaus senamiestį, centrą bei Žvėryną galima nesunkiai įsitikinti, kad dalis maldos namų, tiltai ar istoriniai pastatai skendi tamsoje arba yra menkai apšviesti. Nors akylesni vilniečiai puikiai prisimena, jog, pavyzdžiui, senasis Žvėryno tiltas buvo apšviestas dar 2014 metais per šviesų festivalį „Vilnius šviečia“, sujungusį Bernardinų sodą ir Pilaitės šviesos instaliacijų festivalį  „Beepositive“. Festivalis vyko ir šiemet, tačiau tiltas, deja, buvo „užgesintas“.

„Juk tai viena iš reprezentacinių Vilniaus vietų, keista, kad ji neapšviesta. Matyt, įpratome, todėl dabar net nejauku juo eiti, o iš tolo tilto beveik ir nebematyti. Bet juk dar, berods, pernai kiekvieną vakarą tiltą „nudažydavo“ vis kiti atspalviai – buvo tikrai gražu“, – nusivylimo neslėpė Žvėryne gyvenanti Dovilė.

Savivaldybė negalėjo pateikti atsakymo, kodėl tai buvo padaryta, o tuo tarpu dalis vilniečių pasigedo šviečiančio miesto simbolio.

Tamsoje skendi ir maldos namai

Čia pat, nuo tilto matoma neobizantinio stiliaus Dievo Motinos ikonos „Ženklas iš dangaus“ cerkvė taip pat skendi aklinoje tamsoje, nors ilgą laiką buvo antrasis Gedimino prospekto švyturys, atspindintis kitoje upės pusėje esančią arkikatedrą. Po atliktos rekonstrukcijos cerkvė buvo apšviesta ir kurį laiką traukė praeivių žvilgsnius, tačiau vėliau apšvietimas buvo išjungtas.

Anksčiau ryškiai šviesdavusi Dievo Motinos ikonos „Ženklas iš dangaus“ cerkvė dabar beveik nematoma
Anksčiau ryškiai šviesdavusi Dievo Motinos ikonos „Ženklas iš dangaus“ cerkvė dabar beveik nematoma

Ir tai – ne vienintelė neapšviesta šventovė mieste. Šešėlio gaubiama stovi Vilniaus Šventosios Dvasios bažnyčia dar žinoma kaip Vilniaus Dominikonų bažnyčia, kurioje pamaldos laikomos tik lenkų kalba. Taip pat tamsoje nepastebėti galima ir Didžiojoje gatvėje esančios šv. Mikalojaus cerkvės.

Kodėl gęsta reprezentacinės miesto vietos ir simboliai, sužinoti taip ir nepavyko. Vilniaus Dievo Motinos ikonos „Ženklas iš dangaus“ cerkvės atstovai nedrįso komentuoti situacijos, o iniciatyvos „Gatvės gyvos“, vedančios ekskursijas ir Žvėryno rajone, atstovai išreiškė lūkestį, jog cerkvė vėl nušvis: „Na, tikėkimės, kad tai laikina“.

Žvėryno seniūnaitė Eglės Urbonavičienės manymu, cerkvė puošia miestą, todėl gaila, kad ji šiuo metu neapšviesta. „Pastebėjau, kad ji nebešviečia vakarais, bet taip supratau, kad tai pinigų klausimas. Juk taip gražu, kai cerkvė iš tolo šviečia… Reikia pasidomėti šiuo klausimu. Nes kai tvarkė Vytauto gatvę, tai viską darė, kad tik ji gražiau atrodytų”, – sakė Žvėryno seniūnaitė.

Tuo metu bendrovės „Vilniaus gatvių apšvietimo elektros tinklai“ atsakomybę permeta sostinės savivaldybei, o pastarosios atstovai komentarą šią tema pažadėjo atsiųsti per… 20 darbo dienų.