Kalba gyventojai

Rytis Zemkauskas: Mes esame kiemo žmonės

Rytis Zemkauskas. „Kalba vilniečiai“ redakcijos nuotr.
Rytis Zemkauskas. „Kalba vilniečiai“ redakcijos nuotr.

Rytis Zemkauskas sako, kad turi per daug darbų, nors jie visi savotiškai panašūs: žurnalistas, rašytojas, visuomenininkas, universiteto dėstytojas, daugeliui žinomas iš tokių televizinių projektų kaip „Pasivaikščiojimai“, „Mano kiemas“ „Alchemija“ ir „Snobo kinas“. „Aš užaugau žiūrėdamas į miestą iš septinto aukšto žemyn. Tas daugiabutis yra mano tėviškė“, – apie save pasakojo Rytis.

Kuriate laidą „Mano kiemas“. Kaip kilo idėja kalbėti apie daugiabučių kiemus ir mikrorajonus?

Retai kada šitaip kalba apie daugiabučius. Kilo noras parodyti, kad miestas, iš tikrųjų, susidaro iš tokių bendruomenių. Aišku, mes apsibrėžėme administraciškai – mikrorajonais, nenatūraliomis bendruomenėmis. Pavadinimą pasirinkome „Mano kiemas“, kas yra natūrali bendruomenė. Nes žmonės gyvena aplink savo kiemą.

Aplankėte įvairius Vilniaus mikrorajonus. Kurio rajono istorija labiausiai įsiminė?

Tie rajonai truputėlį skiriasi. Pavyzdžiui, Vilniaus Karoliniškės. Įdomu tai, kad ten Sovietų laikais balkonai buvo dengti mažytėmis spalvotomis plytelėmis. Jos buvo nekokybiškos, kaip ir viskas Sovietų laikais. Jos iškrisdavo, vaikai jas rinkdavo ir mainydavosi – jau būdavo žaidimai. Man Laima Kreivytė apie tai pasakojo laidoje apie Karoliniškes. Šis rajonas turi savo atsiradimo legendą apie architektą, kuris, vaikščiodamas po plyną lauką, sutiko žiniuonę… Ši laida buvo bandymas apibrėžti rajono dvasią per architektūrą, žaidimus, stotelių pavadinimus.

O štai Antakalnis apskritai iš legendų ir pasakojimų padarytas – nuo kažkur nuskendusios Barboros Radvilaitės privačios pirties iki ant senovinės šventyklos stovinčių Sapiegų rūmų…

Kaip manote, kokią įtaka rajonui daro gatvių ir stotelių pavadinimai?

Gatvių pavadinimai yra labai svarbu. Dažnai nepagalvojame apie tai. Mes turim kažkokias komisijas, kurios nusprendžia, kad, pavyzdžiui, reikia įamžinti kokį veikėją ir jo vardu pavadinama gatvę. Tačiau, kai gatvė vadinasi Saulės, Laimės, Saulėtekio, Gerosios vilties… Tai labai gražūs pavadinimai. Pavyzdžiui, Karoliniškėse yra Mėnulio gatvė. Toks kosminis rajonas!

Man nusibodo, kad kiekviename Lietuvos miesto centre yra Kęstučio, Gedimino, Vytauto, Dariaus ir Girėno gatvė. Čia tas pats, kas pavadinti Pirma, Antra, Trečia. O kodėl negalime pagalvoti geriau?

Galėtumėte suformuluoti geros kaimynystės receptą?

Geros kaimynystės receptas yra paprastas – turi suprasti, kad jiems irgi reikia. Štai supratimas, kad „kitiems irgi reikia“ jau yra pradžia, kaip ir supratimas, kad „kitiems kartais ir nereikia“. Jiems reikia ir automobilį pasistatyti, ir remontą pasidaryti, o tavo pasiūlyto rūtų darželio gal niekam ir nereikia. Gyvenimas šalia yra nuolatinės derybos ir kompromiso ieškojimas: jei nepatinka kompromisai, tada turi kraustytis kur aplink nėra žmonių. Miestas reikalauja labai smarkiai prisitaikyti prie kitų ir prie fakto, kad mūsų yra daug ir įvairių. Kiekvienas Lietuvos daugiabutis iš principo yra nedidelis Seimas. Įsivaizduokite, kad problemų yra tiek pat, kiek Seime. Va, stovi šimtai seimų!

Ir kiekvienas namas turi savo pirmininką, kuris tas problemas bando spręsti.

Namo pirmininkai, mano nuomone, yra šventi žmonės, nes norint tokį „postą“ užimti reikia turėti geležinius nervus, sveikatą ir diplomato gabumų, daug geresnių nei derybose dėl Europos Sąjungos.

Kiekvienoje „Mano kiemo“ laidoje siūlote idėjas, kaip galima žiūrėti į miestą. Kokią idėją pasiūlytumėte Vilniui?

Aš tai Vilniuje matyčiau metro – dvi kryžmines metro linijas. Manau, kad jos išspręstų pusę šito miesto transporto problemų. Būtų labai patogu, švaru ir nukrautų daug automobilių nuo miesto. O ir atsirastų daug naujos erdvės komercijai. Pavyzdžiui, Italijos Genuja yra gal net truputį mažesnė už Vilnių ir jie turi metro liniją palei pakrantę ir labai gerai ji veikia. Čia joks ne stebuklas. Tramvajus leisti, mano nuomone, būtų visiška nesąmonė, dar labiau apkrautų gatves. Arba galima elgtis kitaip: daryti kaip darė Amsterdamas. Tada reiktų labai fundamentaliai pertvarkyti viešojo transporto sistemą. Ten miestas atiduotas viešajam transportui ir dviračiams. Bet viešasis transportas ten yra puikiai išvystytas ir veikia kaip laikrodis – beje, stotyse kabantys laikrodžiai ne veltui ten turi sekundines rodykles, taip yra tikslu.

Ačiū už pokalbį!