Kalba gyventojai

Šaulių rinktinės vadas: „Būkime verti iškovotos Laisvės“

Karaliaus Mindaugo šaulių 10-osios rinktinės vadas majoras Mindaugas Milius.

Nors neseniai šventėme didžiulę šventę – atkurtos Lietuvos šimtmetį – nepamirštame ir kitos mūsų Tėvynei svarbios datos – Kovo 11-osios. Kaip minimos valstybinės šventės, kaip atrodo vėliavos pagerbimo ceremonija, ką reiškia priklausyti Lietuvos šaulių sąjungai ir kaip tapti šauliu – į šiuos ir kitus klausimus „Kalba vilniečiai“ skaitytojams atsakyti sutiko Karaliaus Mindaugo šaulių 10-osios rinktinės vadas majoras Mindaugas Milius.

Kaip atrodo vėliavos pagerbimo ceremonija?

Iškilmingų ceremonijų metu vėliavoms skiriamas išskirtinis dėmesys. Ceremonijos pradedamos pagerbiant įnešamas ar pakeliamas vėliavas ir baigiamos, kai jos išnešamos. Pagarba vėliavai atiduodama atsistojant padėtyje „Ramiai“ pasukant galvą vėliavos kryptimi, vadai pakelia dešinę ranką prie galvos apdangalo. Pagerbiant vėliavą ginklu atliekami veiksmai priklausomai nuo ginklo tipo (skirtingi veiksmai su karabinais ar su automatiniais šautuvais). „Neginkluotai akiai“ dažnai nepastebima pagerbimo vėliava detalė – su valstybės vėliava niekada neatiduodama pagarba t. y. ji niekada nepalenkiama į priekį, vėliavos visada rikiuojamos taip, kad Lietuvos valstybės vėliava būtų heraldinėje dešinėje – garbingiausioje pagal heraldikos principus vietoje. Vėliavos lydimos asistentų, kurie dažnai yra ginkluoti.

Kodėl ši ceremonija yra svarbi?

Lietuvos valstybės vėliava yra Valstybės atributas, jos valstybingumo ir nepriklausomybės simbolis. Ceremonijų metų pagerbdami vėliavas, demonstruojame savo ištikimybę Valstybei, pagerbiame kovojusius už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Ceremonija svarbi tuo, kad jos metu įtvirtinamos Valstybės piliečių pamatinės vertybės.

Ar to yra specialiai mokomasi?

Be rikiuotės treniruočių, repeticijų, rikiuotės apžiūrų neįmanoma pasiekti, kad rikiuotė būtų darni, šauliai būtų nepriekaištingos išvaizdos ir pavyzdingai dėvėtų uniformą. Rikiuotės pratybos ir ceremonijų repeticijos yra įprastos šaulių veikloje.

Kokiose dar ceremonijose dalyvaujate?

Lietuvos šaulių sąjungoje dažniausiai vyksta priesaikos ar pasižadėjimo (prisiekia pilnamečiai Valstybės piliečiai, pasižada – jaunieji šauliai) ir vėliavos perdavimo ceremonijos. Įprasta, kad apdovanojimų įteikimas, suvažiavimai ir kiti svarbūs renginiai vyksta salėse. Tokių renginių pradžioje ir pabaigoje visada pagerbiamos vėliavos, sugiedamas Himnas.

Ar Jums svarbi kiekviena valstybinė šventė?

Valstybinių švenčių metu prisimenami svarbūs Valstybei įvykiai, pagerbiami Valstybei nusipelnę asmenys. Dalyvaudamas tokiose šventėse ne tik išreiškiu savo požiūrį, bet ir prisidedu prie to, kad įvykiai ir nusipelniusių asmenų nuopelnai nebus sumenkinti, pamiršti. Tai svarbu Valstybei, svarbu ir man.

Kaip praeina Jūsų diena?

Tarnybos vietoje paprastai būnu ryte apie pusė aštuntos valandos. Įprastomis darbo laiko valandomis dažniausiai atlieku administracinius darbus, dalyvauju tarpžinybiniuose susitikimuose. Kadangi dauguma šaulių yra dirbantys, tai pagrindinė veikla Lietuvos šaulių sąjungoje vyksta po darbo laiko valandų, poilsio ir švenčių dienomis. Būtent tada vedu seminarus, pratybas, kursus, pasitarimus, dalyvauju ceremonijose, šaulių susirinkimuose, žygiuose, visuomeninėse akcijose, sporto ir kituose renginiuose.

Ar kasdien nešiojate uniformą?

Uniforma man įprastas rūbas, kurį dėviu jau 27 metus. Ji tapo man tokiu įprastu rūbu, kad tarnybos vietoje, renginių metu be uniformos jausčiausi nejaukiai.

Kaip tampama šauliu?

Šauliu tampama davus priesaiką ar pasižadėjimą. Dalyvauti iškilmingos priesaikos ceremonijoje leidžiama kandidatams, kurie pateikė reikiamus dokumentus, išklausė paskaitą apie Lietuvos šaulių sąjungą ir dalyvavo pasirengimo priesaikos ceremonijai rikiuotės pratybose. Lietuvos šaulių sąjungos nariais gali tapti nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos piliečiai. Jaunuoju šauliu galima tapti sulaukus 11 metų.

Pranešime apie Jūsų paskyrimą Karaliaus Mindaugo šaulių 10-osios rinktinės vadu buvo nurodyta, kad tai pirmas kartas, kai šaulių sąjungai vadovaus profesinės tarnybos karys. Kaip tapote kariu ir net majoru?

Šiandien nesu vienintelis – Lietuvos šaulių sąjungos vadas plk. ltn. Gintaras Koryzna taip pat yra profesinės karo tarnybos karys tarnaujantis Lietuvos šaulių sąjungoje. 1991 m. rugpjūčio 9 d. įstojau į Savanorišką krašto apsaugos tarnybą ir iškart pateikiau prašymą pervesti mane į Krašto apsaugos departamentą. Dėl Maskvoje įvykusio pučo buvau perkeltas tik rugsėjo mėnesį. 1992 m. įstojau mokytis į Lietuvos karo akademiją, esu pirmos laidos absolventas, kuriems buvo suteiktas pirmas karininko (leitenanto) laipsnis. Visi aukštesni karininkų kariniai laipsniai, tarp jų ir Lietuvos kariuomenės majoro laipsnis man suteikti įprasta tvarka.

Šaulių sąjunga dažnai siejama su jaunimo, jaunimo švietimu. Koks Jums atrodo šiuolaikinis jaunimas? Galbūt patriotiškesnis?

Jaunimo pilietinis, patriotinis ugdymas yra viena iš Šaulių sąjungos užduočių. Šauliai į Šaulių sąjungą ateina savanoriškai, suprasdami, kad Sąjungos vertybės jiems yra artimos, todėl turiu išskirtinę galimybę būti tarp tų, kuriems savanorystė, pilietiškumas, patriotiškumas, etika yra savaime suprantami dalykai. Jaunieji šauliai nėra išimtis, tarnyboje matau tik patriotišką, pilietišką ir aktyvų jaunimą, neturiu jokio pagrindo manyti, kad šaulių veikloje nedalyvaujantis jaunimas yra kitoks.

Ko palinkėtumėte vilniečiams Kovo 11-osios proga?

Būkime verti iškovotos Laisvės, didžiuokimės būdami lietuviais, iškelkime Valstybės vėliavą ir švęsdami kartu parodykime, kokia mums yra svarbi Nepriklausomybė.