Naudinga žinoti

Sausio 13-oji vilniečių atmintyje

Viliaus Jasinevičiaus nuotr.
Viliaus Jasinevičiaus nuotr.

Sausio 13-ąją minime Laisvės gynėjų dieną. Prieš 28 metus Televizijos bokštą gynę žmonės, Spaudos rūmų bei Lietuvos radijo ir televizijos darbuotojai iki šių dienų prisimena, ką tada patyrė ir išgyveno. Jų liudijimai saugomi interneto svetainėje „Sausio 13-oji tautos atmintyje“.

2006-aisais kilo mintis kaupti archyvą, kuriame būtų saugomos nuotraukos, įvykių liudininkų pasakojimai ir atsiminimai. Tam skirtą internetinę svetainę sukūrė Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Projekto tikslas – perduoti ateinančioms kartoms dar gyvus tų laikų liudininkų pasakojimus, parodyti šių įvykių įtaką šalies raidai.

Kiekvienas liudijimas yra asmeniškas, apžvelgiantis ne tik faktus, bet ir kiekvieno liudininko patirtį, išgyvenimus.

Niekada anksčiau nesusimąstydavau, kaip jaučiasi žmogus, kai į jį nukreiptas automato vamzdis. Juolab nesitikėjau, kad tokioje padėtyje atsidursiu pati, mano bendradarbiai. Kai iš vakaro sostinės gatvėse suaktyvėjo kariškų mašinų zujimas, daug kas manė, kad tai tuščios jėgos demonstravimas. Deja…“, – prisimena įvykių liudininkė, žurnalistė iš Vilniaus Laima Grybauskaitė.

Gintaro Kavarsko nuotr.
Gintaro Kavarsko nuotr.

Beginkliai žmonės savo noru ėjo ginti Televizijos bokštą. Dalijamės vilnietės Linos Audzijonienės, drauge su kitais savanoriais gynusios Televizijos bokštą, prisiminimais.

 „Sausio 12 dieną prie bokšto buvome pamainomis (aš, dvi dukros, vyras, dukros draugas). Trumpam pareidavome pavalgyti, persirengti ir vėl grįždavome ten, kur buvo daug žmonių. Taip praėjo drėgna, lietinga sausio 12-oji. Po vidurnakčio, 0 val. 30 min. grįžome į namus persirengti, išgerti arbatos, o dukra su draugu ir aš ruošėmės grįžti prie bokšto visai nakčiai. Dukra dar nespėjo persirengti, kai išgirdome bokšto sireną. Tuoj pat Kosmonautų prospekte (man atrodė „Vaivorykštės“ sustojimo link) pasigirdo šūvis, buvo girdėti ūžesys ir gaudimas. Mes su dukros draugu išbėgome prie bokšto. Prie centrinio įėjimo jau šaudė iš tankų ir automatų. Mes atbėgome prie bokšto tvoros, kur yra tarnybinis įvažiavimas, ir, susikibę už rankų, užtvėrėme kelią. Tankai priartėjo labai greitai. Vienas iš jų pasisuko kalno link – supratome, kad kils į kalną. Mes pasitraukėme truputį aukštyn, kad užstotume kelią, kylantį į kalną. Staiga minioje klyksmas, dvi mergaitės bėgdamos šaukė: „Važiuoja ant žmonių!“ Nuo pirmųjų žuvusiųjų mus skyrė apie 30 metrų.“

Viliaus Jasinevičiaus nuotr.
Viliaus Jasinevičiaus nuotr.

Daugiau Sausio 13-osios įvykių liudininkų pasakojimų ir archyvinių nuotraukų rasite interneto svetainėje http://sausio13.lnb.lt/ .