Šiandien rajone

Antakalniečiai džiaugiasi sulaukę pagalbos

Antakalniečių bendruomenės daržininkai dalijasi gerąja patirtimi su Vilniaus miesto ir visos Lietuvos bendruomenėmis. Apie tai, kaip sekasi daržininkauti mieste, kokie tolimesni antakalniečių planai ir už ką bendruomenė dėkinga „Mano BŪSTUI“, kalbamės su bendruomenės pirmininke Edita Kavaliauskiene.

Pirmininkės teigimu, Antakalnio seniūnijos gyventojų pamėgtame Sapiegų parke yra vieta, kurioje susibūrė mėgstantys laisvalaikiu būti gamtoje, sodinti, auginti, sėti, eksperimentuoti, dalintis daržininkystės patirtimis su bendraminčiais, pasidžiaugti užderėjusiomis daržovėmis, vaistažolėmis bei žydinčiomis gėlėmis.

Gražindama Sapiegų parko kampelį, prie lysvių ir šiltnamio pluša jau ketvirta daržininkų karta. Po talkos visi susirenka išgerti arbatos, dalijasi receptais ir smaguriauja pikantiškomis užtepėlėmis.

Visai neseniai buvo pasidalinta sėklomis, kurios perduodamos iš kartos į kartą („Bobutės saldieji žirniai“) ar padovanojamos kaimyninių šalių gyventojų („Latvijos juodieji žirniai“). Tęsiant tradicijas ir rūpinantis augalų paveldu, prisidedama prie mūsų geografinėje zonoje dygti prisitaikiusių daržovių sėklų išsaugojimo.

Antakalniečių bendruomenės pirmininkė džiaugiasi, jog šiemet „Mano BŪSTAS“ atsiliepė į prašymą ir padovanojo daržininkams juodžemio. Tokiu būdu įmonė paskatino toliau puoselėti daržininkystės tradicijas Vilniaus mieste, nes tai ne tik įprastas daržas, tai ir vieta, kurioje susibūrę įvairiausių profesijų, charakterių bei pomėgių žmonės plėtoja bendruomenės gyvenimą.

Augindami tradicines daržoves, antakalniečiai nusprendė imtis ir naujos veiklos – auginti kažką neįprasto. Bendruomenės nariai kuria planus šiltnamyje auginti palmę, kitus įdomesnius egzotinius augalus.

Kitas sveikintinas asociacijos žingsnis – pakviesti gyventojus į medelių ir kitų augalų sodinimo akciją. „Kai tik nutirpo sniegas, buvo galima rinkti po medžių kepurėmis nukritusias sėklas. Pasirodo, jog šiltnamio sąlygomis ar tiesiog gyventojų balkonuose rūpestingai prižiūrimos liepų, rododendrų  ar kitų augalų  sėklos greičiau  išauga ir susiformuoja į sodinuką, kuris vėliau gali būti pasodintas daugiabučio kieme, atsakingai parinkus jam vietą. Su bendruomenės nariais juokavome, kad gal ateityje  išrasime veislę, kurią pavadinsime „Liepų antakalniškių“ vardu. Iš tokios minties ir kilo visiškai naujas pasiūlymas visiems miesto gyventojams: VISI KARTU mes galėtume puošti miestą, todėl ir kviestume gyventojus sodinti prie namų alyvas, jazminus, šermukšnius, nes jų uogos labai gražiai atrodo rudens ar žiemos metu, ir zylutės, ir kiti žiemoti liekantys paukščiai, turėtų maisto,“ – pasakoja E. Kavaliauskienė.

Nors prieš 60 metų Vilniaus miestas buvo mažiau užterštas ir medžiai augo geresnėmis sąlygomis, anot bendruomenės pirmininkės ir dabar gyventojai, susiradę sėklyčių, galėtų užauginti iš jų medį. Pasitarę su miesto želdinių komisija, susiderinę su kaimynais, užaugintą kaštoną ar riešutą galėtų pasodinti pakrantėje, kiemo pakraštyje arba toje vietoje, kurioje buvo nupjautas medis.

E. Kavaliauskienė pasidžiaugė, jog bendruomenės idėjas palaiko ir savo žiniomis pasiruošę dalintis žinomi arboristai – specialistai, kurie stengiasi išsaugoti medžius, juos genėja ir sutvirtina. Vasaros ir rudens metu Antakalniečių bendruomenėje bus vykdomi mokymai, kurių metu sužinosite, kaip skiepyti laukinę obelį, rožę. „Nes iš tikrųjų norisi kvepiančio ir žydinčio miesto“, – sako pašnekovė.