Kalba gyventojai Rajono problema

Ar Seimo fontanui lemta atgimti?

Seimo fontano baseinas kiekvieną pavasarį virsta gėlynu

Legendinio architekto Algimanto Nasvyčio suprojektuotoje Nepriklausomybės aikštėje stovintis Seimo fontanas jau šešerius metus yra virtęs gėlynu su pajuoką keliančia apdriskusia piramide. Vilniečiai įsitikinę – fontaną būtina sugrąžinti ir stebisi, kodėl Vilniaus savivaldybė nesugeba sutvarkyti vieno iš nepriklausomybės simbolių.

Keistas sprendimas

Taip fontanas atrodė 1998 m. / G. Mačiulio nuotr.

Jau tuoj pavasaris, tad buvusio fontano teritorijoje vėl pražys gėlės – toks sprendimas priimtas 2012 m. ruošiantis Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungoje. 2013-ųjų birželį išardyta fontano konstrukcija, o jo baseinas užpiltas skalda ir žemėmis. Tuomet savivaldybė teisinosi neturinti lėšų fontano remontui, o jo sumanytojas skulptorius Gediminas Karalius tada viešai apgailestavo dėl savo kūrinio ir sakė, kad ardyti jo nereikėjo.

Demontavus fontaną, jo dalys, savivaldybės Miesto ūkio prašymu, buvo saugomos bendrovės „Vizualinių komunikacijų studija“ teritorijoje. Tačiau praėjusiais metais nerūdijančio plieno vamzdžiai ir purkštuvai tapo vagių taikiniu. Nors tai, kad dalys dingo buvo užfiksuota tik praėjusį balandį, gali būti, kad jos dingo ir anksčiau. Dėl šios vagystės buvo vykdomas tyrimas, tačiau nei fontano dalys, nei vagišiai nebuvo išaiškinti.

Beda pirštu į savivaldybę

Miesto antropologė, bendruomeninių meninių iniciatyvų kuratorė, VGTU docentė Jekaterina Lavrinec yra įsitikinusi, kad fontano apsodinimas gėlėmis buvo klaida: „Reikia mokėti pripažinti klaidas ir jas taisyti. Kai neveikiantis fontanas virsta gėlynu prieš Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungos tarybai – tai tiesiog funkcionierių polinkio užglaistyti nesklandumus jų neišsprendžiant išraiška (vadinamoji pokazucha).“ Jos manymu, teritorija su suoliukais prie Seimo – itin populiari vieta jaunimui ir pietaujantiems aplinkinių ofisų darbuotojams, tad fontano atkūrimas ją tik pagyvintų.

Ilgametis Seimo narys Algirdas Butkevičius taip pat neabejingas šalia parlamento esančiam vaizdui: „Čia yra Vilniaus miesto savivaldybės apsileidimas. Dar kai buvau premjeru, būtume jį sutvarkę, bet kadangi turtas yra ne mūsų, o Vilniaus miesto, bent būtume skyrę lėšų iš Vyriausybės pusės, tačiau tai yra savivaldybės neapsisprendimas šiandien tokioje situacijoje.“

Parlamentaro teigimu, fontanas svarbus dėl savo lokacijos, kadangi užsienio svečiams reprezentuoja Lietuvos sostinę, todėl norėtųsi, kad jis atsinaujintų: „Kiek esu važinėjęs po pasaulį, prie parlamento, vyriausybės pastatų aplinka būna sutvarkyta ir niekam nekyla jokių klausimų.“

Fontano nebus

Nupjovus fontano purkštuvus, kurį laiką jis buvo paliktas toks, koks yra, tačiau galutinai išdužus stiklams, buvo nuspręsti jį „apgaubti“ žemelapiu

Miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis prieš metus teigė esą fontanas įrengtas neturint reikiamų technologijų ir šiuo metu yra stipriai pažeistas, o visa konstrukcija beveik griūvanti, rūdijanti, tad net neverta svarstyti jo atnaujinimo idėjos. Nors fontanas priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, meras Remigijus Šimašius teigia, kad visa problema esą kyla dėl Vyriausybės neapsisprendimo, ką jie norėtų toje vietoje matyti.

Pabrėžtina, kad fontanas yra įtrauktas į kultūros vertybių registrą. Ten jis pateko dėl reikšmės Sausio 13-osios įvykių fone, kadangi yra sudėtinė Nepriklausomybės aikštės ir Seimo dalis. Todėl dar prieš porą metų, kuomet savivaldybės atstovai garsiai svarstė, jog būtų galima fontaną demontuoti, paliekant daugiau vietos aikštei, Kultūros paveldo centro vadovas Virgilijus Kačinskas teigė, jog tai prieštarautų Kultūros paveldo apsaugos įstatymui.