Kalba ekspertai Naudinga žinoti

Dar viena nelaimė įrodė: drausti daugiabučius verta

Jau kelintą kartą šiais metais daugiabučių namų gyventojai gauna rimtą pamoką dėl čia įvykstančių skaudžių ir didelius pinigus kainuojančių nelaimių. Tuo tarpu ekspertai kviečia ne ieškoti kaltų, kas retai pasiteisina, o naudotis galimybe drausti bendrojo naudojimo turtą.

Gaisras padarė žalos visiems namo gyventojams

Visai neseniai Vilniaus daugiabučių gyventojus sunerimti privertė dar vienas nelaimingas incidentas, kuomet Lazdynų mikrorajone, kol kas neaiškiomis aplinkybėmis, užsiliepsnojo vienas namo butų.

Jau ne pirmą kartą šiais metais sostinėje įvykusi nelaimė, apgadinanti visiems namo gyventojams priklausantį turtą, kitiems kelia nemenką susirūpinimą savo materialine gerove.

Šiuo metu nėra aišku, kas padengs Lazdynuose įvykusios nelaimės padarinius: apdegusį daugiabučio namo fasadą, dėl gaisro gesinimo vandens apgadintas laiptinės erdves ar dėl karščio pažeistus laiptų turėklus ir elektros skydelius.

Nors tokiais atvejais daugiabučio namo gyventojai teisiniais būdais ir gali bandyti šiuos ir panašius padarinius padengti iš buto savininko, kuriame įvyko nelaimė, kišenės, tačiau praktika rodo, jog tai pasiteisina itin retai.

Pirmiausia, tokiose ir panašiose situacijose gali nepavykti nustatyti, kas yra nelaimės kaltininkas, o dar dažniau – nelaimę sukelia alkoholiu piktnaudžiaujantys gyventojai, kurie padengti padarytą žalą tiesiog neturi galimybių.

Daugiabučiuose įvairios nelaimės daugiausia žalos padaro bendrajai, lygiomis dalimis ir proporcingai pagal turimą būsto plotą, namo gyventojams priklausančiai, nuosavybei, kaip: sienos, stogas, fasadas, pašto dėžutės, laiptinės langai bei durys, vamzdynai ir kitas panašus turtas. Kai jis sugadinamas piktavališkai ar dėl gamtos stichijos, piniginę tenka atverti visiems gyventojams. Neretai – ir labai plačiai.

Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis sako, kad nelaimingi atsitikimai, susiję su daugiabučių bendrojo naudojimo konstrukcijomis bei patalpomis, ir dėl to atsirandantys dažnai nepakeliami finansiniai kaštai gyventojams yra aktuali šiandienos problema. Ir nors savo privačius būstus draudžia apie 30 proc. šalies gyventojų, apie bendrosios nuosavybės draudimą lietuviai susimąsto tik tada, kai įvyksta brangi nelaimė.

„Bendrojo naudojimo objektų draudimas yra efektyvi ir kitose valstybėse plačiai naudojama priemonė. Tiesa, vienose šalyse jis puikiai veikia dėl gyventojų sąmoningumo, o kitose – yra privalomas. Lietuvoje taip pat galimas ne vienas šios problemos sprendimo būdas. Vienas jų – gyventojų švietimas apie kylančias rizikas, jų atsakomybes bei pareigas, o taip pat apie draudimą kaip gyventojų interesų apsaugos priemonę. Tokiu atveju didėjantis daugiabučių išdraustumas, kuris, pavyzdžiui, Skandinavijoje siekia apie 90 proc., ženkliai prisidėtų prie problemos sprendimo“, – teigė A.Romanovskis.

Kaupiamųjų lėšų paskirtis – kita

Bendrovės „Mano BŪSTAS“ Produktų vadovė Asta Sabaitė sako, kad įmonė savo klientams jau gali itin geromis sąlygomis pasiūlyti drausti bendrąją nuosavybę ir tokiu būdu, nutikus nelaimei, padėti išvengti neplanuotų išlaidų. Bendrovė bendradarbiauja su draudimo rinkos lyderiais, todėl daugiabučių gyventojams gali užtikrinti jų poreikius atitinkančius sprendimus.

„Šiandien galime pasiūlyti apsaugą tiek bendrosioms daugiabučių konstrukcijoms, tiek bendrojo naudojimo patalpoms ir parkavimo aikštelėms bei inžinerinei įrangai. Toks draudimas yra siūlomas individualiai įvertinus draudžiamą objektą. Nesvarbu, namas senas ar naujas, bet niekas nėra apsaugotas nuo gamtos išdaigų. Stichijų sukelti nuostoliai skaičiuojami tūkstančiais ar net dešimtimis tūkstančių eurų, todėl žalos atveju nuostolių dengimas gula ant gyventojų pečių. Taigi vienas iš efektyviausių būdų išvengti neplanuotų nuostolių – drausti bendrąją nuosavybę. Šiuo metu jaučiame didelį susidomėjimą tokia paslauga, tačiau noriu priminti, jog draudimas įsigalioja tik tada, jei tam pritaria namo savininkų dauguma“, – teigia A.Sabaitė.

Kaina už ramybę ir galimybė išvengti neplanuotų išlaidų nėra didelė. Skaičiuojama, kad vidutinio dydžio butas už tokią paslaugą moka tik apie 2-3 eurus per mėnesį.

A.Sabaitė taip pat išsklaidė gajų mitą, esą neplanuotų nuostolių atvejų gyventojai žalą padengtų iš namo kaupiamųjų lėšų. Jos teigimu, tokių lėšų panaudojimo paskirtis visai kita, tad sprendimas naudoti kaupiamąjį fondą žalos atlyginti – ekonomiškai nepamatuotas ir nenaudingas patiems gyventojams.

„Kaupiamosios lėšos yra renkamos tam, kad prireikus būtų galima atlikti stambesnės apimties remonto darbus: sutvarkyti seną stogą, fasadą, atlikti vamzdynų ar kitų inžinerinių sistemų remontą ar kitaip investuoti į daugiabučio ekosistemos gerbūvį. Tuo metu bendrojo naudojimo objektų draudimas reikalingas tam, kad būtų padengta žala nenumatytiems atvejams, atsiradusiems dėl stichijos, piktavalių išpuolių ar gyventojų neatsargumo. Padengti tokias žalas kaupiamosios lėšomis yra neracionalu ir netikslinga“, – akcentavo A.Sabaitė.