Kalba ekspertai

Daugiausia avarijų daugiabučiuose – Žirmūnuose ir Antakalnyje

Vilniečiai, gyvenantys senos statybos daugiabučiuose, sulaukia daugiausia avarinės tarnybos vizitų. „Mano BŪSTAS“ atstovų pasiteiravome, kokiuose sostinės rajonuose šiais metais fiksuojamas didžiausias avarinių gedimų skaičius, kokie tai gedimai ir kaip specialistai pataria jų išvengti.

Pirmauja – Žirmūnai ir Antakalnis

Remiantis „Mano BŪSTAS“ informacija, nuo šių metų pradžios iki rugpjūčio mėnesio įmonė Vilniuje užfiksavo beveik 8 tūkstančių avarinių, neatidėliotinos reikšmės, gedimų gyvenamuosiuose daugiabučiuose namuose. Anot „Mano BŪSTAS“ atstovų, dažniausiai pasikartojantys gedimai, bėgant metams, nesikeičia.

Per septynis pirmuosius šių metų mėnesius Vilniuje daugiausia užfiksuota avarinių karšto ar šalto vandens ir šildymo sistemų gedimų. Šis skaičius mieste siekė daugiau nei 3 tūkstančius įvykių.

Antrojoje vietoje – nuotekų sistemų avarijos, kurių per tą patį laikotarpį užfiksuota 2348. Trečiojoje vietoje pagal fiksuojamų gedimų dažnumą – elektros sistemų avarijos, kurių sostinėje priskaičiuota net 1337.

Blogiausia padėtis dėl įvykstančių avarinių gedimų – Žirmūnuose bei Antakalnyje, kuriuose gausu senos statybos daugiabučių namų. Nuo šių metų pradžios šiuose rajonuose bendrai užfiksuota daugiau nei 2 tūkstančiai avarijų.

Tuo tarpu Lazdynuose, Karoliniškėse, Viršuliškėse, Justiniškėse ir Pašilaičiuose per tą patį laikotarpį užfiksuota kiek daugiau nei 1800 avarinės tarnybos iškvietimų.

Dabar vienu iš geidžiamiausių rajonu dažnai pavadinamu Naujamiesčio daugiabučių namų sąskaitoje per aštuonis mėnesius – 1674 avarinių gedimų pranešimai.

Anot „Mano BŪSTAS“ Vilniaus regiono vadovo Ramūno Buroko, tokios avarijos, kaip trūkę vamzdžiai ar užsikimšusi kanalizacija, itin dažnas reiškinys senos statybos daugiabučiuose. Visgi jis atkreipia dėmesį į tai, jog neretai tokių avarijų gyventojai galėtų išvengti arba bent pagreitinti jų likvidavimo darbus.

Trūkę vamzdžiai gyventojams sukelia ne tik nepatogumų ir kelia stresą, bet ir paplonina pinigines. Mat jei viename bute įvyksta avarija, kaip taisyklė, tai skaudžiai pajunta ir kitų tame pačiame name esančių butų gyventojai.  Tarkime, trūko vamzdis jūsų vonioje – tokiu atveju užliejamas ne tik jūsų butas, bet ir jūsų kaimynai. Šios nelaimės galima išvengti laiku renovavus vamzdynus.

„Dažnai tenka remontuoti bendro naudojimo vamzdynus, esančius butuose. Tačiau gyventojai atsisako įsileisti meistrus arba apskritai nepavyksta rasti šeimininkų. Žmonės savo buto duris atveria tik tada, kai kaimynai jau būna užlieti. Todėl norėtųsi, kad gyventojai atsižvelgtų į mūsų pastangas užbėgti nelaimei už akių ir pritartų siūlymui keisti susidėvėjusius vamzdžius, nes tai investicija į ramią ir saugią ateitį“, – akcentuoja R.Burokas.

Renkantis butą – svarbus ir namo administratorius

Bendrovės „Ober-Haus“ Būsto departamento vadovo Antano Kišūno teigimu, prie avaringų rajonų Vilniuje  galima būtų priskirti ir senamiestį, nors čia paskutiniu metu situacija kardinaliai keičiasi, namai renovuojami, techninė infrastruktūra gerėja.

Dažniausi nepatogumai ir problemos, su kuriomis susiduria senų butų savininkai, yra senų vamzdynų ar elektros instaliacijos problemoms, prasta garso izoliacija, pelėsio tikimybė, ypatingai pirmuose ir paskutiniuose aukštuose, netvarkingas, seniai remontuotas stogas, maži kiemai ir automobilių parkavimo tvarkos bei vietų nebuvimas.

„Įsigydami butą senos statybos name žmonės gali susidurti su papildomomis išlaidomis prasidėjus namo renovacijai. Tačiau to nereikėtų traktuoti kaip problemos, o greičiau kaip perkamo ar turimo būsto likvidumo ir kainos padidinimo faktoriumi“, – sako A.Kišūnas.

Perkant butą reikia atkreipti dėmesį, ar namas turi administratorių, taip pat, jei tai bendrija, pasidomėti apie jos vykdomos veiklos kokybę. „Bet kaip bebūtų perkant seną, pigesnį butą, jūs susiduriate su didesnių buto išlaikymo kaštų tikimybe, tačiau gaunate puikiai išvystytą socialinę infrastruktūrą“, – apibendrina A.Kišūnas.