Naudinga žinoti Rajono problema Šiandien rajone

Futbolo klubo „Ataka“ iniciatyvos keičia požiūrį į vaikų užimtumą

Futbolo klubo „Ataka“ vadovas Donatas Tvarijonas vadovaujasi iš Skandinavijos atsivežtomis idėjomis ir tikina, kad Lietuvoje į vaikų užimtumą vis dar žvelgiama pro pirštus. „Laimingi vaikai išaugs į laimingus suaugusius“ – sako jis ir paaiškina, kodėl vaikų užimtumas yra toks svarbus, kokias praktikas naudoja kitos šalys bei koks turėtų būti bendruomenės vaidmuo?

Papasakokite plačiau apie klubo veiklą bei jo socialines iniciatyvas?

Futbolo klubas „Ataka“ jau veikia beveik penkerius metus ir kasmet vis auga – šiuo metu turime apie 700 vaikų. Deja, ne visi tėvai gali užtikrinti turiningą ir prasmingą savo vaikų laisvalaikį, pasirūpinti treniruotėmis, apranga ar išleisti į vasaros stovyklas, tad mes tokioms šeimoms stengiamės suteikti paramą. Stiegiamės suteikti pagalbą tiems, kam to labiausiai reikia – daugiavaikėms šeimoms, vienišiems tėvams ar netekusiems darbo. Tokių šeimų sulaukiame apie 10-15 proc. kiekvienais metais.

Laikomės skandinaviškų principų ir stengiamės integruoti vaikus iš visų socialinių sluoksnių. Pavyzdžiui, nebūtų vien socialiai pažeidžiami ar tik pasiturinčių tėvų vaikai. Laikomės nuostatos, kad vaiką ugdo ir formuoja aplinka, tad vaikai vieni iš kitų mokosi reikalingų gyvenimiškų dalykų. Mūsų futbolo klubo tikslas būtent ir yra toks – mokyti juos žaisti futbolą bei padėti jiems integruotis į juos supančią aplinką ir bendruomenę. Integracija yra vienas svarbiausių dalykų, padedančių išvengti atskirumo jausmo.

Ar sudėtinga palaikyti tokią socialinę programą?

Rėmėjų pagalbos, mūsų turimo Paramos ir Labdaros Fondo „Padėk Gatvės Vaikams“ bei savivaldybės programų dėka, šiemet  buvo suteikta parama  už daugiau nei 17 tūkst. eurų vien tik vaikų vasaros stovykloms. Siekiant kasmet suteikti paramą treniruotėms bei aprangai įsigyti ir padėti visoms besikreipiančioms šeimoms, tenka surinkti išties nemenką sumą. Kol kas dar nesame atsakę nei vienai šeimai, kuriai yra reikalinga finansinė pagalba.

Žinoma, tokios mūsų socialinės iniciatyvos gali vykti tik rėmėjų dėka. Vienas tokių rėmėjų yra įmonė „Mano BŪSTAS“. Jeigu nesulauktume pakankamai paramos iš rėmėjų, tektų perkelti šią naštą ant visos bendruomenės pečių, pavyzdžiui, padidinant mėnesinį klubo mokestį. Būtent taip veikia sistema Norvegijoje, kur labiau pasiturintys moka daugiau, o kas negali – nemoka. Taip suteikiama galimybė vaikams iš sunkiai besiverčiančių šeimų sportuoti ir džiaugtis turiningu laisvalaikiu.

Kokias stovyklas organizuojate bei kokias veiklas inicijuojate?

Šiemet siūlome išties daug įvairių stovyklų. Birželio-liepos mėnesiais organizuojame dienos stovyklas, kuriose labai noriai dalyvauja vaikai. Organizuojame trijuose bendruomenių klubuose, kurie įsikūrę Pilaitėje, Naujamiestyje ir Justiniškėse. Liepos-rugpjūčio mėnesį dalyvavome išvažiuojamose stovyklose.

Dienos stovyklos tikslas yra edukacinis: važiuojame į svečius, pasikviečiame juos patys, lankome lankytinas vietas bei, žinoma, organizuojame veiklas susijusias su pačiu futbolu. Viena iš naujovių – Gerosios vilties mokykloje pastatėme lauke vieną didelę palapinę, kad neiti į klases, kai siaučia covid-19, kuri išties pasiteisino.

Jūsų klubas rūpinasi ne tik vaikų užimtumu, bet ir bendruomenių kūrimu. Kodėl manote, kad mūsų šalies vaikams tai svarbu?

Mano nuomone, tai svarbu ne tik vaikams, tačiau ir apskritai visai visuomenei. Mūsų klubas turi partnerius Norvegijoje, Švedijoje, Islandijoje, tad iš šių šalių ir atkeliauja dauguma mūsų idėjų.

Remiantis tyrimais, laimingiausi vaikai gyvena Skandinavijos šalyse. Pagal nusikalstamumo ir alkoholio prevencijos lygį, pirmauja Islandija bei Skandinavijos šalys. Matome, kad jų sistema išties veikia sklandžiai, tad analizuojame jų modelius ir stengiamės juos pritaikyti ir čia.

Amerikiečių atlikti praktiniai tyrimai Harvard family research project „After-school programs in the 21st  century“ parodo, kokie veiksniai lemia vaikų priklausomybes bei polinkį į narkotines medžiagas. Moksliškai įrodyta, kad pagrindinis dalykas yra tėvų dėmesio vaikams stoka. Svarbu, kad tėvai patys su vaikais kuo daugiau užsiimtų bendromis veiklomis, kartu žaistų, sportuotų ir t.t. Įvairūs būreliai ir užsiėmimai – tai vienas iš dalykų, padedantis šį tikslą pasiekti. Tam tikroje bendruomenėje vaikai tampa saugesni. Tad ir integracijos tikslas yra prevencija, padėsianti užkirsti kelią galimiems vaikų neigiamiems įpročiams.

Kokias spragas įžvelgiate vaikų užimtumo srityje Lietuvoje?

Mūsų šalyje dažniau investuojama į paaugliams skirtas programas, kurios turėtų tapti lyg ir tokia prevencine priemone. Tačiau tokiame amžiuje, tam tikri įpročiai jau yra suformuoti. Susidūrus su probleminiais vaikais, sprendimo ir pagalbos paieškos tampa labai sudėtingomis.

Turėtų būti žingsniuojama kiek kitokia kryptimi. Prevencinės priemonės turėtų būti taikomos jau nuo mažens. Kuomet vaikai auga, formuojasi jų įpročiai. Tad investuojant į vaikus nuo pat mažų dienų, galėtume džiaugtis kur kas geresniais rezultatais ir pasiekti, kad paauglystėje vaikų turinčių žalingų priklausomybių, procentas būtų mažesnis. Šią idėją praktiškai pagrindė Islandijos mokslininkai. Islandijoje ir Skandinavijos šalyse labai aukštas pragyvenimo lygis, viskas labai brangu. Kad sumažinti būrelių kainą, vyriausybė ir savivaldybės investuoja daug pinigų į naujos sporto infrastruktūros statybas, ją suteikia klubams nemokamai bei pilnai apmoka išlaikymą: sniego valymą, komunalinius mokesčius ir pan. Tokia sistema, kiek žinau, veikia beveik visoje Vakarų Europoje. Mažėja būrelių kaštai, todėl kaina tampa labiau prieinama, futbolą gali lankyti daug daugiau vaikų.

Lyginant, Skandinavijoje vaikų užimtumo rodikliai siekia 80-90 proc., Lietuvoje – 20-30 proc. Taip pat remiantis apklausomis, Lietuvoje tėvai skiria vaikui per dieną vidutiniškai 7 minutes – tai yra vienas mažiausių rodiklių lyginant su kitomis šalimis.

Ar situacija mūsų šalyje gali pasikeisti?

Situacija keičiasi po truputį ir, žinoma, į gerąją pusę. Jeigu prieš dešimtmetį mokyklos sporto salę Vilniaus mieste galėjai išsinuomoti lengvai, šiandien labai sunku surasti laisvą vietą. Vadinasi, salių užimtumas didėja, sportuojančių ir užsiėmusių vaikų skaičius auga.

Taip pat mums pavyko įtikinti savivaldybę, kad investuoti į stadionų atnaujinimą yra tiesiog gyvybiškai svarbu. Ankščiau buvo investuojama į mokyklų atnaujinimą, renovaciją, tačiau stadionai buvo pamirštami. Savivaldybė yra pasižadėjusi atnaujinti mokyklų stadionus. Per du paskutinius metus yra renovuota 12 mažesnių mokyklų stadionų, 1 pilnų matmenų Pilaitėje. Džiaugiamės, matydami tokius pokyčius.

Pasidalinkite ateities planais. Ar turite sumanę kokių nors naujovių?

Nuo šių metų planuojame pradėti savanorių programą. Tai dar viena iš Skandinavijos atkeliavusi idėja. Ketiname įtraukti ir tėvus, kurie galėtų padėti savo vaikams treniruotis. Tai ne tik padės sumažinti išlaidas, skirtas profesionalių trenerių atlyginimams, tačiau ir į veiklas įtrauks šeimos narius.

Puoselėjame bendruomenės idėją ir stengiamės ją įgyvendinti. Visai neseniai iš „mokyklos“ tapome „klubu“, kadangi siekiame įtraukti ne vien mokyklinio amžiaus vaikus, tačiau narius nuo darželio iki senjorų. Šiuo metu klube Pilaitėje yra ir suaugusiųjų suburta komanda. Bendruomenės komanda dalyvauja sekmadienio lygos čempionatuose. Justiniškėse dar šiemet stengsimės suformuoti ir moterų futbolo komandą.