Kalba gyventojai

G. Leškevičius: „Oro balionas kainuoja tiek, kiek gera mašina ar paprastesnis butas“

Ne visi žino, jog viena didžiausių žinomo televizijos veido, renginių vedėjo ir grupės „Joke“ vokalisto Giedriaus Leškevičiaus silpnybių – skrydžiai oro balionu. Didelis skraidymo entuziastas ir profesionalus oro baliono pilotas sutiko papasakoti apie didžiausią gyvenimo aistrą – oreivystę.

Kaip susidomėjote oro balionais ir kiek laiko užsiimate šiuo sportu?

Aviacija aš domėjausi nuo pat vaikystės. Nuo tada, kiek save prisimenu, mane domino viskas, kas skrenda. Nuo lėktuvų modeliukų iki paties gamintų aitvarų. Kad skraidysiu žinojau nuo pat mažų dienų. Kai pamačiau laikraštyje skelbimą, jog Alytuje renkamas vaikų sklandytojų būrelis, iškart pagalvojau: noriu! Kadangi gyvenau 25 kilometrai nuo Alytaus, buvau mažas, vienam nuvykti iki Alytaus būtų buvę per sudėtinga, taiga šią progą teko praleisti.

Studijų metais turėjau bičiulį, stipriai įsitraukusį į oro balionų veiklą Oreivystės centre. Jis nuolatos mane kviesdavo prie jo prisijungti, išbandyti oro balionus.

2007 metais Vingio parke vyko oro balionų fotosesija. Susiklostė taip, jog ten dalyvavau ir aš. Būtent nuo tos dienos viskas ir prasidėjo. 2007 metais balandžio 28 dieną pirmą kartą, iš Maišiagalos į Trakus, skridau oro balionu.

 

Ar jūs oro balionus vadinate pramoga ar sportu?

Tai yra visiškai lygiaverčiai dalykai: ir pramoga, ir sportas. Pasaulyje oro balionai – populiariausi kaip pramoga. Lyginant gyventojų skaičių su oro balionų skaičiumi, Lietuva yra viena iš pirmaujančių šalių.

Jeigu mes kalbėtume apie tai, kiek mūsų šalis turi krepšinio aikštelių ir krepšininkų, tai oro balionai lenkia krepšinį pagal visus rodiklius ir skaičius. Natūralu, kai daug skraidančių, tai daug ir gerų pilotų. Lietuviai skina aukščiausias vietas Europos ir Pasaulio čempionatuose. Turime Pasaulio vicečempioną, turėjome netgi Europos čempioną ir vicečempioną, kurie yra tėvas ir sūnus. Tai buvo pirmas atvejis istorijoje, kai marijampoliečiai Rokas ir Rimas Kostiuškevičiai laimėjo Europos čempionate. Lietuva turi tikrai daug gerų pilotų, todėl drąsiai galime sakyti, jog esame vieni geriausių visame pasaulyje.

Ar tai labiau sportas, ar pramoga – neatskirsi. Nes be pramogos tikriausiai nebūtų ir sporto.

Ar tai brangus užsiėmimas?

Oro balionas kainuoja tiek, kiek gera mašina, ar paprastesnis butas. Negana to, vidutinio dydžio balionai yra skirti tik keliems šimtams valandų skrydžio. Po to kupolas susidėvi ir jis nebėra tinkamas skraidyti. Krepšys, jei jis gerai prižiūrimas, kartais nugyvena gyvenimą su dviem kupolais. Kiekvienais metais arba kas šimtą valandų oro balionui yra atliekama patikra – techninė apžiūra. Kupolo medžiaga turi atlaikyti tam tikrus tempimo testus, kitos dalys taip pat turi būti nesusidėvėjusios. Tai yra brangu: ir pats balionas, ir jo išlaikymas. Bet jeigu lygintume oro balionų kainas su kitomis šalimis, tarkim Latvija, pas mus kainos – pusantro karto didesnės. Vien todėl, kad Lietuvoje yra daug oro balionų, taigi ne paslaptis, kad čia – didelė konkurencija.

Ar norint pakilti oro balionu reikia gauti leidimus iš tam tikrų stočių, pavyzdžiui oro uosto?

Taip, visame pasaulyje oro erdvė yra suskirstyta į valdomą ir nevaldomą oro erdvę. Kai skrendame valdomoje oro erdvėje, aplink aerodromus, galima pakilti tik tada, kai yra gaunamas oro vadovų leidimas, aišku, prieš tai pateikus skrydžio planą. Būtent todėl, mes susiduriame su gana skausmingu klausimu: skrydžiai virš Vilniaus. Nuo šių metų mes pradėjome daug mažiau skraidyti Vilniuje, įsigaliojus naujam Europos sąjungos reglamentui, skrydžių vadovai neleidžia mums skristi į rytų pusę nuo Vilniaus, arba tai daryti galime su labai retomis išimtimis. Todėl skrydžių virš miesto sumažėjo net kelis kartus. Labai gaila, kad tai vyksta Vilniuje, oro balionų sostinėje. Netgi Lietuvos Respublikos piliečio pase yra oro balionas, nekalbant apie Vilniaus reklaminius žemėlapius, apie mūsų sostinės pateikimą visam pasauliui, kur buvo investuotos didžiulės lėšos, kuriant Vilniaus – oro balionų sostinės vardą.

Kiek užtrunka baliono paruošimas pakilimui?

Didesnių balionų paruošimas užtrunka 20-30 min. Tai yra vidutinis pasiruošimo laikas. Sportinis balionas varžybose gali pakilti į orą per kelias minutes.

Koks yra optimalaus aukštis, į kurį pakyla oro balionas?

Nuo kelių metrų iki 1,5 kilometro aukščio. Skristi oro balionu yra saugu iki 3 kilometrų aukščio, nes virš 3 kilometrų, teoriškai žmogui pradeda trūkti deguonies. Bet aš pats esu skridęs ir 4 km aukštyje.

Kokios oro sąlygos yra palankiausios skristi oro balionu?

Mes visada sakome, kad oro balionas asocijuojasi su gera nuotaika, nes balionai skrenda tik geru oru, o geras oras lygu gerai nuotaikai. Mes su keleiviais kylame į dangų, kai vėjas nėra stipresnis nei 5m/s. Viršuje, pakilus, vėjas gali būti ir stipresnis.

Koks skrydis šiais metais jums labiausiai įsiminė?

Nors piršlybos oro balione yra pakankamai dažnos, tačiau buvo įdomu, kai mergina pasipiršo vaikinui.

Bet labiausiai įsiminė, kuomet su manimi oro balionu skrido neregys, kilęs iš Amerikos, o dabar keliaujantis aplink Europą. Atrodytų, oro balionas yra tokia pramoga, kur didžiausias pasitenkinimas ir geriausias pojūtis ateina regos pagalba, bet pasirodo, jog skrendant oro balionu ir nieko nematant, žmogui pasireiškia visai kiti pojūčiai.

Ką aš tada dariau – pasakojau: ką mes veikiame, kur mes esame, kokiame aukštyje skrendame. Nemoku pasakyti, kaip tas žmogus džiaugėsi. Kai skridome virš vandens, jis sakė: čia vanduo, aš jaučiu, užuodžiu… Tada aš pasakiau, kad mes krepšiu paliesime medžių viršūnes. Jis laukia, laukia, mes prabraukiame krepšiu per medžių viršūnes ir jis sušunka, kad jis jaučiasi, kaip paukštis, toks galingas ir nepriklausomas.

 

Kuri Lietuvos vieta Jums atrodo gražiausia iš dangaus?

Gražu, kur bebūtum. Aš turėčiau paminėti savo gimtinę. Kai skridau virš Alytaus, nežinau ar todėl, kad ten tikrai labai gražu, ar todėl, kad žinau kiekvieną to krašto kampelį – man buvo neapsakomai gera.

Be abejo – Trakai, su vienais įspūdingiausių vaizdų. Vilnius, kai turime galimybę praskristi virš senamiesčio stogų. Tai išskirtinio grožio miestas iš dangaus. Gražu ir virš Kauno. Be abejo, Klaipėda, nes jūra ir gamta visada suteikia visai kitokio žavesio.

Ar kada skaičiavote, kiek kartų esate skridęs oro balionu?

Kiekvienas pilotas pildo savo skrydžių knygelę ir beveik tiksliai gali pasakyti, kiek kartų yra skridęs, neskaitant skrydžių keleivių amplua. Šiuo metu mano sąskaitoje – apie 1000 skrydžių.