Šiandien rajone

Ką verta pamatyti Žirmūnuose?

Žirmūnai gali pasigirti ne tik dideliu gyventojų skaičiumi, bet ir įdomia istorija bei kultūriniais objektais.

Kada paskutinį kartą ėjote pasivaikščioti po savo mikrorajoną? Ar pastebite, kaip pasikeitė aplinka, kurioje gyvenate? Vilnius žavi ne tik senamiesčiu, bet ir kitomis savo dalimis. Nustebsite, kiek įdomybių ir lankytinų vietų galima atrasti nutolus nuo centro. Todėl pradedame fotoreportažų ciklą, skirtą kiekvieno sostinės rajono įdomybėms, paminklams ir istorijai.

Pradėkime nuo Žirmūnų.

„Saulės džiaugsmas“

Kazimiero Kisielio skulptūra „Saulės džiaugsmas“ nuo sukūrimo laikų pasikeitė, bet išliko.

Jei paklaustumėte Žirmūnuose gyvenančių žmonių, kokią čia esančią skulptūrą jie žino, jie kaip susitarę atsakytų – Žirmūnų baranką. Tai neoficialus, tarp gyventojų paplitęs skulptoriaus Kazimiero Kisielio skulptūros „Saulės džiaugsmas“ pavadinimas. Žymus skulptorius šį paminklą pastatė 1970 metais prie tuometinio restorano „Žirmūnai“. Tada tai buvo fontanas, kurio kompoziciją sudarė saulę simbolizuojantis diskas ir maža bronzinė vaiko figurėlė. Nors šiandien fontano nebėra, bet bronzinis berniukas, stovėjęs šalia disko vėl stovi. Už tai turėtume dėkoti Žirmūnų gyventojams, kurie aktyviai pasisakė už šio paminklo išsaugojimą ir atnaujinimą. Kadangi kartą berniuko skulptūra buvo pavogta ir vėliau policija ją atrado, jos kūrėjas K. Kisielis, bijodamas, kad tai nepasikartotų, saugojo savo dirbtuvėse iki pat mirties. Tačiau menininko artimieji nusprendė grąžinti minėtą skulptūrą rajono žmonėms.

„Karališkasis obuolys“

Ar pastebėjote didelį kamuolį primenančią puošmeną po Žirmūnų tiltu? Tai menininko Kunoto Vildžiūno projekto „Vilniaus ženklai“ dalis. Jo iniciatyva šeši Vilniaus tiltai papuošti skirtingomis skulptūromis. Skulptūrų formos – universalių simbolių, ypač suklestėjusių baroko epochoje, interpretacija. Po Žirmūnų tiltu esanti skulptūra pavadinta „Karališkuoju obuoliu“. Šis paminklas vaizduoja Lietuvos valstybingumo pradžią, simbolizuoja atsigręžimą į Vakarų krikščioniškąjį pasaulį. Tai karališkasis Lietuvos valdovų ženklas nuo Mindaugo iki LDK padalijimo. Po Žaliuoju tiltu kabanti skulptūra „Grandinė“ simbolizuoja laisvės kovų netektis. Tai tautos, atlaikiusios okupacijas, tremtis, genocidą, tvirto tikėjimo ženklas.

Tuskulėnų rimties parkas

Žirmūnuose įsikūrusio Tuskulėnų dvaro teritorija – sovietinių okupantų žiaurumą liudijanti vieta. Čia 1944–1947 m. slapta buvo užkasti NKGB (MGB) vidaus kalėjime vykdant mirties bausmę nužudyti žmonės. Valstybės saugumo departamentas nustatė, kad Vidaus reikalų ministerijos Kultūros ir sporto rūmų bei buvusio Tuskulėnų dvaro teritorijoje yra masinė sovietinių aukų kapavietė. Tada Tuskulėnų rimties parke prasidėjo archeologiniai tyrimai. Iš viso archeologinių tyrimų metu čia atkastos 45 kapaduobės su 724 žmonių palaikais. 2009 m. koplyčios-kolumbariumo kupolą papuošė žymaus menininko Gitenio Umbraso skliautinė mozaika „Trejybė“, simbolizuojanti Likimą, Laimę ir Laisvę, o pilkapio viršūnėje pastatyta skulptūra „Karūna“, sukurta skulptoriaus Gedimino Karaliaus.

Kultūros ir sporto rūmai

Kultūros ir sporto rūmai, priklausę Vidaus reikalų ministerijai, pastatyti  1974–1982 metais pagal architekto A. Mačiulio projektą. Šį kompleksą sudaro 2 korpusai. Pirmasis, pietinis – išraiškingas, puošnus, skirtas kultūros renginiams, jame įkurta salė, talpinanti 580 žiūrovų vietų, interjere vyrauja 8-9 dešimtmečio baldai, vestibiulyje kabo įspūdingas K. Simanonio sukurtas sietynas, trečiajame aukšte virš laiptų sieną puošia A. Stoškaus triptikas „Kultūra. Progresas. Sportas“. Įdomu tai, kad čia vyko roko ir džiazo festivaliai „Lituanika‘85“ ir „Lituanika‘86“. Antrasis, šiaurinis korpusas – kuklesnis nei pirmasis, skirtas sportui, treniruotėms.

„Kilimėlis“

Ne visos skulptūros yra monumentalios, didelės ir reikšmingos, statomos gerai matomose miesto vietose. Yra tokių, kurios taip susilieja su kraštovaizdžiu, kad jų beveik nematyti. Būtent toks yra skulptoriaus Kazio Venclovo kūrinys, esantis Žirmūnų ir Kareivių gatvių sankirtoje. 2008 metais pastatytas paminklas pavadintas „Kilimėliu“. Jis tiesiog persišviečia nes yra plokščias, savo masteliu primenantis lauko reklamos stendą. Metalo lakšte išpjaustyta scena su elniais. Verta stabtelėti ir pamatyti šį meno objektą iš arčiau – juk smagu pamatyti tai, ko kiti nepastebi.

Fontanas „Šeimyninis dušas“ Ogmios mieste

„Šeimyninis dušas“

Ogmios mieste esantis fontanas „Šeimyninis dušas“ vos tik pradėjęs veikti tapo vienas lankomiausių ir, sprendžiant pagal pasidalinimų socialiniuose tinkluose skaičių, vienas dažniausiai fotografuojamų objektų Žirmūnuose. Be to, kelionių portalo „Pamatyk Lietuvoje“ ir Lietuvos turizmo informacijos centrų asocijacijos (LTICA) surengtuose gražiausio šalies fontano rinkimuose šis fontanas nors ir nepateko į TOP 10, bet buvo paminėtas populiariausiųjų sąraše.

„Muzikantai“

Žirmūniškiai mėgsta lankytis Ogmios mieste. Čia jie gali apsipirkti, papietauti ir smagiai praleisti laiką su draugais ir artimaisiais. Bet ar žinojote, kas šioje vietoje buvo anksčiau? 1981–1984 metais čia buvusios Autoremonto gamyklos. Medžio drožėjas Vytautas Ulevičius čia sukūrė ąžuolo skulptūras, vaizduojančias muzikuojančius muzikantus, kurios išliko iki šių dienų ir tapo gražia Ogmios miesto puošmena.

Ogmios miesto „muzikantai“