Paslaugos Šiandien rajone

Kalvarijų turguje – močiučių vargai ir monetomis nukloti stalai

Jau nuo ankstyvo ryto važiuodami Kalvarijų gatve vilniečiai gali išvysti į turgų žygiuojančius, dideliais ir mažais krepšiais, nešinus žmones. Visų jų tikslas – Kalvarijų turgus, kuriame jie lankytojus pasitinka ant šaligatvio sustatytais daržovių ir vaisių krepšiais ar senais, nebenaudojamais asmeniniais daiktais.

Prekiautojų skaičius auga

Ingrida Talžūnienė, Kalvarijų turgaus direktoriaus pavaduotoja, džiaugiasi, kad po Kalvarijų turgaus rekonstrukcijos  norinčių prekiauti turguje skaičius auga. Moteris teigia, jog į turgaus administraciją vis dažniau kreipiasi jauni verslininkai, kurie pastebi didelius pirkėjų srautus ir puikias galimybes pradėti verslą. Sezono metu vis daugiau jaunų ūkininkų atvyksta prekiauti savo užauginta produkcija.

Ingridos Talžūnienės teigimu, turguje prekybininkai prekiauja jau daug metų ir visi turi savo pastovius pirkėjus, kurie puikiai supranta, kad turgaus teritorijoje prekyba vykdoma laikantis privalomų reikalavimų. „Kalvarijų turgaus administracija kartu su Vilniaus miesto savivaldybe sprendžia klausimą dėl nelegaliai vykdomos prekybos ne turgaus teritorijoje, kuri nepuošia miesto, teršia aplinką. Nuolatos informuojami žmonės, kad įsigijus maisto prekes ne turgaus teritorijoje, jie rizikuoja savo sveikata, o įsigijus ne maisto prekes – jokių pretenzijų dėl kokybės negalės pareikšti jokiai institucijai“, – apie ant šaligatvio prekybą vykdančius asmenis kalba moteris.

Pensininkams – galimybė prisidurti pinigų

Viena turgaus prekiautojų, aštuntą dešimtį skaičiuojanti Virginija teigia, jog prekyba turguje jai tapo kasdiene veikla: „Į turgų ateinu apie aštuntą valandą ryto, o išeinu antrą. Stengiuosi ateiti kuo anksčiau, jog galėčiau užsiimti patogią ir kuo artimesnę Kalvarijos turgaus įėjimo vietą. Tie keli eurai per savaitę man tikrai palengvina gyvenimą“, – pasakoja turguje puodelius ir lėkštutes siūlanti prekiautoja.

Virginija teigia, jog prekiauti viduje, oficialioje turgaus teritorijoje jai yra per brangu: „Vieta viduje kainuoja du eurus dienai. Jei nepasirodai – tau vis tiek tenka mokėti. Tyliai džiaugiuosi, jog manęs iš čia niekas neveja. Aš esu sena, visą savo gyvenimą dirbau samdomą darbą, taigi, keista matyti, kad visai jauni žmonės diena iš dienos sėdi visai šalia manęs ir, dažnu atveju, pardavinėja vogtus ar konteineriuose rastus daiktus“, – nusivylimo neslepia Virginija.

Stebina gausi retų monetų kolekcija

Numizmatais save vadinantys monetų kolekcionieriai, per kelis stalus išdėlioję savo turtus, ne tik kantriai stebi rečiausių monetų ieškančius pirkėjus, bet ir pataria, kaip atsirinkti tikrai vertingą pinigą.

Kiekviena moneta turi savo kainą. Pasak turgaus prekeivių, tai priklauso nuo to, kaip pinigas yra išsilaikęs. Pasak monetomis prekiaujančio Sergėjaus, prastai išsilaikiusi moneta gali kainuoti apie 2 eurus, tačiau, jei ji yra labai gerai išsilaikiusi ir reta, jos kaina gali siekti net iki 100 eurų. „Jei moneta jau pajuodusi ir nesimato smulkių detalių, ji beveik nieko neverta. Čia svarbiau kokybė, o ne kiekybė. Prastai išsilaikiusios monetos tikrai savo pirkėjams nesiūlyčiau“, – sako kolekcionierius.

Mūsų kalbinti monetų prekeiviai teigia, kad susidomėjusių jų kolekcija tikrai netrūksta. Ypač daug pirkėjų susirenka savaitgaliais: „Senų monetų galit ieškoti ne tik čia, Kalvarijų turguje, bet ir šeštadieniais prie koncertų salės „Compensa“, o sekmadieniais – šalia „Akropolio“ prekybos centro.“

Numizmatai savo kolekciją pateikia ne tik atskirose dėžutėse, bet ir kruopščiai atrinktuose albumuose, kur viskas suskirstyta pagal laikotarpį ir šalį. Kolekcijoje pateikta ne tik sena lietuviška valiuta, bet ir užsienio monetos.