Naudinga žinoti

Kur pasivaikščioti aplink Vilnių: 20 vietų pasiūlymų

Merkinės dvaras

Sužaliavus medžiams ir pražydus pavasario gėlėms būtina daugiau laiko praleisti gamtoje, tik žinoma, laikantis karantino reikalavimų. „Kalba vilniečiai“ pateikia jums net 20 dvarų ir pasivaikščiojimo vietų, kuriose galite praleisti šiltus pavasario vakarus ar savaitgalio dienas.

Dvarai ir pilys:

Merkinės dvaras (Paulavos respublika)

Paulavos respublika nuo Vilniaus pasiekiama ranka – vos keliasdešimt kilometrų Šalčininkų rajono link, šalia Merkio upės. Čia rymoja kadaise buvusių didingų rūmų, arklidžių ir kitų pastatų liekanos. Visą respublikos teritoriją sudarė apie 3 tūkst. ha plotas. Tai buvo savotiška valstybė valstybėje, turėjusi savo įstatymus, pinigus, herbą bei vėliavą. Vis dėlto, Paulavai teko atlaikyti nemažai išbandymų – nuo susirėmimų, užpuolimų iki gaisro.
Dabar Paulava tapo smalsuolių ir turistų lankytina vieta. Teritorija sutvarkyta, joje vis dar stūkso buvusių pastatų fragmentai. Nutiesti takai, pastatytas paminklinis akmuo Paulavos respublikai atminti.

Buivydiškių dvaras

Šalia Vilniaus miesto esančiose Buivydiškėse galite aplankyti vieną seniausių Vilniaus apylinkių dvarų. Buivydiškės arba Budziviškės minimos jau XII a. kryžiuočių kronikose.

Nuo 1996 m. dvaro rūmuose veikia Buivydiškių pagrindinė mokykla. Šiandien Buivydiškių dvaro sodybą sudaro rūmai, dvi oficinos, ledainė ir du namai. Buivydiškių dvaras pastatytas ant dirbtinai supiltos kalvos nedidelėje saloje, apsuptoje tvenkinių žiedų, kurie suformuoti užtvenkus Sudervėlės upelį. Čia išlikęs ir dvaro parkas. Sovietiniais laikais šalia dvaro buvo įkurtas naujas, kraštovaizdžio architekto Antano Tauro suprojektuotas parkas.

Markučių dvaras

Markučių dvaras minimas dokumentuose nuo 1712 m., iki to meto ši vietovė buvo vadinama Sakalaičiais arba Svistapole. XVI a. Markučiai priklausė didiesiems Lietuvos kunigaikščiams.1867 m. Markučius nupirko Rusijos kelių inžinierius Aleksiejus Melnikovas, kuris 270 hektarų dvarą padovanojo dukrai Varvarai Melnikovai. Nenusisekus pirmajai santuokai, Varvara antrą kartą ištekėjo už Puškino sūnaus Grigorijaus ir buvo paskutinė Markučių dvaro savininkė. Nuo 1899 m. Grigorijus ir Varvara Puškinai nuolat gyveno Markučiuose. Varvara mirė 1935 m., jos valia, ketvirtajame dešimtmetyje vasarnamyje buvo įkurtas Literatūrinis A. Puškino muziejus. Muziejaus pastate saugomi išlikę šeimos baldai, daiktai, turtinga biblioteka, meno kūriniai, dalis šeimos archyvo. Parke yra Melnikovų šeimos kapinaitės, greta stovi šv. Varvaros koplyčia, išlikusios alaus daryklos liekanos.

Nemėžio dvaras

Nemėžio dvaras statytas XVI a. Jį valdė Radvilos, Sapiegos, Chodkevičiai, Oginskiai. 1828 m. dvarą nusipirko Mykolas Tiškevičius, kuris ir buvo iki šiol išlikusių statinių iniciatorius (1840–1856 m.). Sodyba yra už 1 km nuo Nemėžio gyvenvietės, ansamblio branduolį sudaro rūmai, žirgynas ir oficina, apstatyta apie stačiakampį reprezentacinį kiemą, kurį supo dar ir mūro tvora. Kiek atokiau stovi medinis svirnas. Rūmai yra sodybos centre. Jie pastatyti 1836 m. Prieš porą dešimčių metų dvare gyvenę žmonės buvo iškeldinti, pastatai privatizuoti, tačiau šiuo metu yra prastos būklės.

Kairėnų dvaras

XVI a. pab. Kairėnų dvaro šeimininkais tapo Isaikauskiai, valdę dvarą apie šimtą metų. 1692 m. dvaras perėjo Sapiegoms, kuriems jis priklausė 72 metus. 1764 m Kairėnų dvaras parduotas Lopacinskiams. Jie rekonstravo rūmus, išplėtė ūkinę dalį. Tais laikais buvo įveistas angliško stiliaus parkas, kurio bruožai išlikę iki šių dienų. Už Ignoto Lopacinskio dalyvavimą sukilime caro valdžia dvarą konfiskavo.
Kairėnų dvaro parką itin aukštai įvertino XIX a. pr. garsusis Lenkijos sodininkystės specialistas S. Wodzicki, teikdamas, jog šis parkas tuo metu priklausė penketukui geriausių šio stiliaus parkų visoje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje.
1870 m. Kairėnus nusipirko Tiškevičiai. 1909 m. už skolas dvaras perėjo Vilniaus žemės bankui, kuris jį pardavė generolui Buterlinui, o pastarasis – 1911 m. Stolypinams. Pirmojo pasaulinio karo metais sudegė Kairėnų dvaro rūmai, o dvaras po karo perėjo valstybės žinion. 1933 m. Kairėnų dvaras buvo atiduotas psichoneurologinei ligoninei steigti, o 1974 m. čia įsikūrė Vilniaus universiteto Botanikos sodas, kuris Kairėnų dvaru rūpinasi iki šiol.
Iki mūsų dienų išlikusio Kairėnų dvaro sodybos puošmena – arklidės. Istorinę dvaro praeitį liudija ir nūdienos poreikiams taip pat tarnauja vandens malūnas, ledainė, kluonas, ratinė, kumetynas.

Tuskulėnų dvaras

Žirmūnų gatvėje, Vilniuje esanti dvaro teritorija nuo XVI a. buvo žinoma kaip karališkojo dvaro žemė, o iki šių dienų išlikę dvaro rūmai pastatyti apie 1825 m. Puošnus klasicizmo stiliaus architektūros ansamblis Neries pakrantėje iki XIX a. vidurio garsėjo kaip vienas iš Vilniaus kultūros židinių. Sovietinės okupacijos metais nacionalizuoto dvaro teritorija tapo vieta, kurioje buvo slepiami represinių struktūrų nusikaltimai. 1944–1947 m. čia buvo slapta užkasti NKGB–MGB vidaus kalėjime ir Vilniaus apylinkėse nužudyti antisovietinio ginkluotojo pasipriešinimo kovotojai ir jų vadai, dvasininkai, 1941 m. Birželio sukilimo dalyviai, Armijos Krajovos kovotojai ir kiti asmenys, neįtikę sovietiniam totalitariniam režimui.
Atkūrus Lietuvos valstybės nepriklausomybę, dvaro teritorijoje buvo rasti 724 žmonių palaikai, kurie dabar ilsisi memorialinio komplekso koplyčioje-kolumbariume.

Užutrakio dvaras

Užutrakio dvaro sodyba – vienas ryškiausių ir geriausiai išlikusių Lietuvos dvarų. Ant Galvės ežero kranto įkurtas ir restauruotas dvaro ir parko ansamblis suteiks jums galimybę pajusti XIX a. Lietuvos diduomenės gyvenimo dvasią.

Užutrakio dvaro sodybą XX a. pradžioje įkūrė grafas Juozapas Tiškevičius drauge su žmona Jadvyga. Jį įkvėpė unikalus Trakų kraštovaizdis – dvaras buvo kuriamas maksimaliai išnaudojant vietovės teikiamas galimybes.

Rūmus, papuoštus įspūdingais Liudviko XVI stiliaus interjerais, kūrė lenkų architektas Juzefas Husas. Juos užbaigia atvirais paviljonais karūnuota terasa, iš kurios atsiveria pasakiški vaizdai į Trakų pilį. Parką planavo žymus prancūzų kraštovaizdžio architektas Eduardas Fransua Andrė (Édouard François André). Buvo sukurtas mišraus stiliaus parkas, papuoštas antikinių skulptūrų kopijomis ir gausybe augalų. Čia vis dar auga beveik šimto rūšių įvairių formų medžių bei krūmų – daugiau nei pusė jų buvo specialiai atvežti kuriant parką.

Dvaras grafams Tiškevičiams priklausė iki Antrojo pasaulinio karo. Sovietų okupacijos metais jis buvo nacionalizuotas ir paverstas sanatorija, pionierių stovykla, vėliau – turizmo baze. Dvaras stipriai nukentėjo – buvo suardytas originalus rūmų planas, smarkiai apleistas parkas.

Mūsų dienomis Užutrakio dvaro sodyba atgimsta – restauruoti rūmai, atkuriamas parkas. Čia nuolat vyksta koncertai, parodos, o pats ansamblis yra viena lankomiausių regiono vietų.

 

Pažintiniai takai:

Varnikų pažintinis takas

Ilgis: 3,45 km

Daugiau informacijos: http://www.trakai-visit.lt/lt/pazintinis-takas-po-varniku-botanini-zoologini-draustini

Vieta: važiuojant iš Vilniaus, prieš Trakus sukite į dešinę – Lentvario kryptimi. Pavažiavus kilometrą bus posūkis į kairę, rodyklė į taką. Po poros kilometrų posūkis į dešinę žvyrkeliu.

Dūkštos pažintinis takas

Ilgis: 5 km

Daugiau informacijos: http://neriesparkas.lt/marsrutai/dukstos-pazintinis-takas/

Vieta: keletas kilometrų 108 keliu (link Kernavės) už Dūkštų – sukti į dešinę.

Teigiama, kad šis takas sudėtingas ir reikalaujantis daug fizinių jėgų, todėl su mažais vaikais ir vežimėliais čia neapsilankysite.

Karmazinų pažintinis takas

Ilgis: 6 km

Daugiau informacijos: http://neriesparkas.lt/marsrutai/karmazinu-pazintinis-takas/

Vieta: neprivažiavus Dūkštų, sukti į kairę.

Sapieginės pažintinis takas

 Ilgis: 5,25 km

Daugiau informacijos: www.pavilniai-verkiai.lt/lt/sapiegines-pazintinis-takas-verkiai

Vieta: pačiame Vilniuje, geriausia pradėti nuo Šilo gatvės, Saulės slėnio.

Saidės pažintinis takas 

Ilgis: 1 km

Daugiau informacijos: http://neriesparkas.lt/marsrutai/saides-pazintinis-takas/

Vieta: greitkeliu link Kauno pravažiavus Didžiulio ežerą sukite link Stirnių. Už jų dar porą kilometrą į Saidžius.

Trumpas takas ir nors nepritaikytas vežimėliams, maži vaikai tikrai praeis jį patys. Čia yra piliakalnis, kur dažnai vyksta įvairios pagoniškos apeigos.

Pučkorių atodangos pažintinis takas 

Ilgis: 6 km

Daugiau informacijos: http://www.pavilniai-verkiai.lt/lt/puckoriu-pazintinis-takas-zemelapis

Vieta: važiuokite link Naujosios Vilnios ir vidurkely bus nuoroda į dešinę.

Šilėnų pažintinis takas

 Ilgis: 6 km

Daugiau informacijos: http://neriesparkas.lt/marsrutai/english-silenu-pazintinis-takas/

Vieta: Patogiausia važiuoti tiesiai pro Pilaitę 5212 keliu, o paskui pasukti į Šilėnus. Takas yra kitoje pusėje negu Saidės pažintinis takas.

Elniakampio ežero orientacinė trasa 

Ilgis: priklauso individualiai

Daugiau informacijos: http://neriesparkas.lt/marsrutai/velniakampio-ezero-orientacine-trasa/

Norite ypatingų įspūdžių? Išklyskite iš takelių ir išbandykite savo jėgas bandydami patys orientuotis. Jeigu teisingai eisite, rasite ir trikamienę pušį, ir dvaro koplyčios liekanas.

 

Kitos lankytinos vietos: 

Medininkai

Medininkų pilis – plotu didžiausia LDK mūrinė pilis, įsikūrusi vaizdingoje lygumoje vos už 30 km nuo Vilniaus. Visai netoli Medininkų pilies rasite du aukščiausius Lietuvos taškus – Aukštojo ir Juozapinės kalvas.  

Kernavės piliakalniai

Kernavės piliakalniai, viena verčiausių aplankyti vietų, nuo jų atsiveriantis kvapą gniaužiantis vaizdas nepaliks abejingų!

Kernavė – pirmoji istorijos metraščiuose minima Lietuvos kunigaikštystės sostinė (XIII a. antra pusė). Čia yra vienintelis Baltijos regione penkių piliakalnių kompleksas. Nuo jo atsiveria įspūdingas vaizdas į Neries vingius, upės salą ir pakrantes. Kernavėje veikia istorijos ir archeologijos muziejus, kuriame sukaupti per kelis dešimtmečius trukusius kasinėjimus rasti praeities ženklai.

Kernavės piliakalniai – tai Aukuro, Pilies, Mindaugo sosto, Kriveikiškio ir Lizdeikos piliakalniai. 

Dubingiai

Šis miestelis tiesiog persmelktas romantiška Lietuvos praeities istorija. Tai puiki vieta šeimos išvykai ar romantiškam pasimatymui su mylimu žmogumi.

Ant ilgiausio ir vieno gražiausių Lietuvoje Asvejos ežero kranto Dubingių miestelyje stūkso didelė kalva, ant kurios XVI–XVII a. stovėjo didikų Radvilų rūmai ir evangelikų-reformatų bažnyčia. Dabar čia pamatysi įspūdingus griuvėsius, kurie nors kiek įgudusiai akiai nemažai papasakos. Kasinėjimų vieta pritaikyta lankytojams – jiems atverti ištisi istorijos klodai.

Archeologai tvirtina, kad archeologiniu požiūriu tai viena įdomiausių vietų Lietuvoje. Čia surasta keli šimtai vertingų radinių. Ankstyviausias – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto moneta (XV a. pradžia), vėlyviausi – marmurinių Radvilų antkapių fragmentai (apie 1630 m.). Bažnyčios šventoriuje ir rūsyje aptikta nemažai palaikų.

Labai gražus, sutvarkytas ir pats piliakalnis. Užlipus ant jo atsiveria nuostabi panorama į Asveją ir be galo vaizdingas apylinkes.

Markučių parkas

Markučių apylinkės žymios savo gražiu kraštovaizdžiu. Šios vietovės istorija siekia net  XIV a.

Nors garsusis poetas A. Puškinas niekada nėra apsilankęs nei Lietuvoje, nei Vilniuje, bet jo jaunesnysis sūnus Grigorijus Puškinas 1883 m. vedė Aleksejaus Melniko dukrą Varvarą Melnikovą – Moškovą. Markučių dvarą tėvas jai buvo padovanojęs kaip kraitį 1875 m. Nors Grigorijaus ir Varvaros Puškinų vestuvės įvyko Vilniuje, tačiau jie tik 1899 m. persikraustė į Markučius.

Markučių dvaro parko autorius ir buvo inžinierius Aleksejus Melnikas (inžinierius, generolas, geležinkelių tiesimo specialistas, atvykęs į Vilnių tiesti geležinkelio Peterburgas – Vilnius).  1896 m. angliško stiliaus parkas (tikriausiai tuo metu buvo tokia mada) užėmė 15 ha plotą, buvo aptvertas tvora, turėjo populiaraus XIX a. žaidimo – kriketo aikštelę, 4 tvenkinius, oranžeriją, kurioje augintos palmės, fikusai, oleandrai, rožės, kaktusai, o dar daugiau margumo suteikė išdidžiai vaikštantys povai. Jame buvo pasodinta apie 1000 medžių ir krūmų, buvo didelis sodas.

Šiuo metu šalia Literatūrinio Aleksandro Puškino muziejaus esantis parkas užima 8 ha., šiame parke auga vietinės medžių rūšys: mažalapė liepa, paprastasis klevas, uosis, ąžuolas, kalninė guoba, karpotasis beržas ir kt., kai kurių skersmuo didesnis kaip 1 m., ir 13 rūšių svetimžemių medžių: uosialapis klevas, pensilvaninis uosis, didžialapė liepa, Ziboldo obelis ir kt. Bent iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad čia daugiausia klevų. Parkas turi išskirtinį reljefą. Savitumo parkui teikia miškingos kalvos, gyvumo – du tvenkiniai. Tvenkinius galima apžvelgti iš skirtingų pusių. Iš viršaus ir apačios, vaikščioti takais, kilti ar leistis laiptais.

Mergiškių kraštovaizdžio draustinis

Mergiškių kraštovaizdžio draustinis yra Trakų rajono vakaruose, šalia Mergiškių kaimo, Aukštadvario regioniniame parke.  Yra dvarvietė su Mergiškių alkakmeniu ir šalia esančiomis medžiais apaugusiomis senomis kapinaitėmis, kurias vietiniai vadina „Kunigaikščių kalneliu“. Prie kaimo yra Velnio duobė, Pamiškės piliakalnis, vakaruose – Gedanonių kalva (257 m).

Mergiškių kraštovaizdžio draustinyje vyrauja kalvotas reljefas su įvairiais dariniais: kalvomis, gūbriais, kalvagūbriais, daubomis, kalvatrakiais, lobais, raguvomis.

Netoli Velnio duobės tyvuliuoja du gilūs termokarstinės kilmės ežerai. Pasakojama, kad vienas iš jų, požeminiu tuneliu susisiekia su Velnio duobe. Mergiškių kraštovaizdžio draustinis yra gamtinis rezervatas, vertingas plačialapių miškų skrobliniu liepynu, kuriame auga europinis miežvienis. Yra tik 3 vietos Lietuvoje, kur auga šis medis.

Mergiškių kraštovaizdžio draustinis turi ir daugiau įsidėmėtinų vietų – Antaveršio duobė, Ustronės riedulynas, Vaitkūnų terasa. Gelionių kalvoje įrengta apžvalgos aikštelė (matosi Veršiuko ežeras, Antaveršio kaimas, Užuguosčio Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia).

Akmens skulptūrų parkas „Vilnoja“

Akmens skulptūrų parkas „Vilnoja“ yra vos už 20 km nuo Vilniaus, Sudervės kaimelyje. Iš kurios pusės bevažiuotum, pagrindinė posūkio į “Vilnoja” nuoroda visuomet bus Sudervės pakraštyje stovinti unikali rotondinė bažnytėlė. XIX a. pradžios klasicistinės architektūros nedidukė mūrinė katalikų šventovė yra verta atskiro dėmesio. Manoma, kad ji pastatyta pagal garsiausio Lietuvos klasicizmo architekto Lauryno Stuokos-Gucevičiaus projektą.