Naudinga žinoti Šiandien rajone

Lazdynai: šlovinga praeitis ir šių dienų įdomybės

Lazdynai – vienas pirmųjų modernių Vilniaus rajonų. Čia atrasite tai, ko kiti sostinės gyvenamieji rajonai neturi.

Lazdynai gali pasigirti išties turtinga istorija ir pripažinimu. 1969 m. čia apgyvendinti pirmieji trys namai, o 1974 m., pasibaigus statyboms, rajono bendrą planą sudarę Vytautas Edmundas Čekanauskas ir Vytautas Brėdikis su architektų komanda buvo apdovanoti už naujus progresyvius sprendimus. Tada Lazdynai tapo turistų traukos objektu, kur buvo organizuojamos ekskursijos autobusu. Nors šiandien šis rajonas atrodo truputį primirštas, tačiau čia dar tikrai yra ką atrasti.

Remdamiesi gido Alberto Kazlausko knyga „Vilniaus gatvės gyvos. Gidas po miesto periferiją“, pateikiame įdomiausias Lazdynų praeities ir iki šių dienų išlikusias įdomybes ir lankytinas vietas.

Tai, kas garsino Lazdynus

Restoranas „Erfurtas“

Restorano „Erfurtas“ interjeras. Jis buvo laikomas vienu geriausių Vilniuje.

Jei paklausite bet kurio ilgamečio Lazdynų gyventojo, kuri vieta garsino rajoną, jis tikrai atsakys, kad daugiausiai dėmesio sulaukė restoranas „Erfrutas“.

Architektų g. 19 įsikūrusiame prekybos ir paslaugų centre „Erfurtas“ antrame aukšte veikė 150 vietų to paties pavadinimo restoranas. Nors buvo nutolęs nuo miesto centro, čia pakliūti norėjo kiekvienas vilnietis. 7 dešimtmetyje „Erfurtas“ buvo laikomas vienu geriausių restoranų Vilniuje: išskirtinio, autentiško interjero erdvė, kur vykdavo pirmosios sostinėje varjetė programos, koncertai ir net veikė naktinis baras. Čia koncertavo Janina Miščiukaitė, Viktoras Malinauskas ir kiti žymūs atlikėjai. Vis dėlto, pakliūti į „Erfurtą“ nebuvo lengva – vietas rezervuoti reikėdavo prieš 2 savaites. Tai buvo prestižinis sostinės restoranas.

Kino teatras „Lazdynai“

Pagal architekto Česlovo Mazūro projektą pastatytas 600 vietų kino teatras „Lazdynai“ duris atvėrė 1974 m.

Erfurto g. pradžioje pagal architekto Česlovo Mazūro projektą pastatytas 600 vietų kino teatras „Lazdynai“ duris atvėrė 1974 m. Pirmasis čia rodytas filmas – „Stipriau už mane“ (režisierius F. Filipovas). Laikui bėgant atsirado VHS kasetės, todėl čia buvo įrengta dar viena 80 vietų salė, kuri vėliau tapo populiaresne už pagrindinę. Deja, ši naujovė tapo priežastimi, dėl kurios Lazdynų kino teatras neišsilaikė. Dar bandyta atgaivinti šią vietą įrengiant žaidimų automatus, bet 1993 metais nuspręsta kino teatrą uždaryti. Dabar čia įsikūrusios nedidelės parduotuvės. Originalaus kino teatro interjero praktiškai neliko, bet teatro apdailos medžiagas dar galima pamatyti antrajame aukšte įsikūrusiame nedideliame skaitytų knygų knygyne.

Ką Lazdynuose verta aplankyti šiandien?

Plikakalnio atodanga

Plikakalnio atodanga – puiki vieta pasigrožėti Vilniaus miesto panorama.

Tai antroji pagal aukštį atodanga Lietuvoje, siekianti iki 58 m. Aukštesnė yra tik Pūčkorių atodanga, kurios aukštis – 65 m. Tai puiki vieta apžvelgti nuostabią Vilniaus miesto panoramą – skardžio viršuje įrengta apžvalgos aikštelė. Nuo čia pėstute arba dviračiu galima pasiekti Žvėryną. Tai puiki vieta ramiam pasivaikščiojimui ir turiningam laisvalaikiui gamtoje.

Lazdynų monolitai ir unikalūs daugiabučiai

Lazdynai išsiskiria iš kitų sostinės rajonų savo daugiabučiais.

Lazdynų panoramą papildo tik šiam rajonui būdingi bokštiniai monolitinio keramzitbetonio namai.

1978 m. prasidėjo pirmųjų šešiolikaaukščių namų statybos. Pirmojo Lazdynų „dangoraižio“ statybos tapo reikšmingu įvykiu Vilniaus gyvenime. Per kelerius metus pastatyti 5 architekto Č. Mazūro  ir J. Rusteikos sukurti A tipo namai. Tai Architektų gatvėje 55, 59, 65, 67, 112 numeriais pažymėti daugiabučiai. Pats seniausias iš jų yra 67-asis namas.

Šiandien šie daugiaaukščiai yra ryškūs ir unikalūs Vilniaus miesto panoramos akcentai. Kitas žavus Lazdynų bruožas – nuo paskutinių monolitų aukštų matyti darniai į gamtos reljefą įsilieję pastatai. Rajono architektai, kurdami Lazdynų bendrą planą, siekė išsaugoti medžius, kurie suteikia rajonui žavesio suteikiančios žalumos.

Kita įdomi architektūrinė naujovė, pritaikyta Lazdynuose – buku kampu laužti pailgi blokiniai penkiaaukščiai. Kampo vietoje esančiuose butuose yra nestandartiniai trapecijos formos kambariai. Tai įdomus architektų sprendimas, kurį galima pamatyti tik Lazdynuose.

Šv. Jono Bosko bažnyčia

Lazdynai iš pradžių neturėjo bažnyčios. Savo atsiminimuose V. Čekanauskas, vienas iš rajono architektų, teigė, kad Lazdynai turi viską, išskyrus bažnyčią. Galimybė ją pastatyti atsirado tik Lietuvai atgavus Nepriklausomybę. 1990 m. įsteigta Lazdynų Šv. Jono Bosko parapija. Kol vyko bažnyčios statybos, pamaldos vyko Lazdynų mokyklose, o šiltuoju metų laiku – pievoje, prie kryžiaus, kur dabar stovi bažnyčia.

2000 m. pagal V. Čekanausko projektą pastatytoje bažnyčioje aukotos pirmosios mišios, o statyba pilnai baigta 2001 m. Bažnyčia įsikūrusi adresu Erfurto g. 3. Tai modernios architektūros pavyzdys.

Šv. Jono Bosko bažnyčia