Naudinga žinoti Šiandien rajone

Nuo kaimynijos iki sutvarkyto kiemo

Kaimynijos – savivaldybės programa, skirta kiemų tvarkymui.

Vilniaus miesto savivaldybė kviečia gyventojus jungtis į kaimynijas ir taip susitvarkyti savo aplinką. Ši programa žada tvarkingesnę ir glaudesnę kaimynystę, bet ar pavyks išvengti kaimynų konfliktų?

Kas ta kaimynija?

Kaimynija – tai kaimyninių namų gyventojų bendruomenė, kartu sprendžianti savo namų teritorijos atnaujinimo ir tvarkymo klausimus. Įdomu tai, kad patiems gyventojams nereikia sukti galvos, sprendžiant, kas kartu galėtų būti kaimynijos nariais, nes teritorijų ribos jau yra suplanuotos. Tam sukurtas interaktyvus žemėlapis. Jei kuris nors daugiabutis iš numatytos teritorijos atsisako būti įtraukiamas į kaimyniją ar yra noras ją formuoti kitaip, tereikia kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės Žemės duomenų skyrių.

Susitarti bus nelengva

Tačiau ne viskas taip paprasta, ypač jei kaimyniją norintys sudaryti daugiabučiai yra administruojami skirtingų juridinių asmenų: bendrijų ir/ar įmonių. Kaimynijos nariai turi sutarti ir nubalsuoti už asmenį, atstovaujantį visų daugiabučių gyventojų interesus. Toks asmuo bus vadinamas „iniciatoriumi“. Jei tai yra penki daugiabučiai, administruojami skirtingų juridinių asmenų, ar atsiras toks, kuris norės, kad figūruotų jo pavardė ir parašas? Ar penki daugiabučiai, administruojami tiek bendrijų, tiek įmonių, ir sutariantys dėl to, kaip turėtų būti sutvarkyta jų aplinka, tačiau nesutinkantys dėl juos atstovaujančio asmens, turėtų sudaryti kelias skirtingas kaimynijas? Galbūt teisingiau turėti po vieną asmenį kiekvienam daugiabučiui, kuris būtų įpareigotas rengti susirinkimus ir išsiaiškinti gyventojų lūkesčius? Juk iniciatoriaus „darbas“ bus savanoriškas, neapmokamas, o suburti penkių devynaukščių namų gyventojus – nemenkas reikalas.

Finansavimui įkurta viešoji įstaiga

Kaimynijų nariai patys sprendžia, į ką jie norėtų investuoti: į papildomų automobilių stovėjimo vietų įrengimą, kiemo apsaugą, apželdinimą, sporto ir pramogų įrenginius ar atnaujinti kiemo infrastruktūrą. Apsisprendus dėl projekto, savivaldybė skiria po 10 eurų už 1 kvadratinį metrą atnaujinamos teritorijos. Jeigu atnaujinimo ir tvarkymo darbų išlaidos viršys savivaldybės skiriamą finansavimą, skirtumą padengs patys kaimynijos nariai.

Pinigai, skirti kaimynijos reikalams, pervedami į atskirą sąskaitą, kurią valdys Administratorius – viešoji įstaiga „Atnaujinkime miestą“. Iš esmės, pinigus administruos ta pati savivaldybė, tik ruošiant bei tvirtinant projektą dar dalyvaus iniciatorius, išrinktas gyventojų. Administratorius bus atsakingas už tinkamą finansavimo panaudojimą, informacijos teikimą, projekto administravimą (kiek tai priklausys nuo Administratoriaus).

Žingsnis po žingsnio tvarkingo kiemo link

Įregistravus kaimyniją (paraiškos turi būti išnagrinėjamos per 10 dienų), pasirinkus norimą aplinkos tvarkymo projektą, kaimynija turi būti užtikrinta, kad žemės sklypas, kurį ji nori tvarkyti, turi būti suformuotas ir užregistruotas. Jei ne, po sutarties sudarymo turi būti inicijuojamas sklypo formavimo projektas. Čia vėl galima gauti paramą iš savivaldybės, jei tai neviršija 3 procentų iš skiriamo finansavimo. Tačiau naujo sklypo įregistravimas gali trukti net iki vienerių metų.

Turint užregistruotą žemės sklypą, inicijuojamas pirmojo projekto parengimas. Jis gali trukti iki 3 mėnesių. Projekto rangos darbų, tiek statybos techninės priežiūros paslaugų pirkimą organizuoja patys kaimynijos nariai arba tam paskiria administratorių. Vis dėl to, kaip kaimynijos nariai tai spręs, jei yra valdomi skirtingų juridinių asmenų? Galų gale, administratoriaus samdymas – papildomos išlaidos.

Galutinis projektas turi būti įgyvendintas per 2 metus nuo jo patvirtinimo. Pridedant metus, jei neturima įregistruoto žemės sklypo, sutvarkytą kiemą galima turėti jau maždaug po 3-jų metų. O kur dar 10 metų savarankiškos priežiūros! Juk jei kas nors sulūš ar suges – tuo reikės pasirūpinti patiems kaimynijos nariams. Žinoma, ne visi gyventojai norės įsipareigoti priežiūrai, todėl vėl gali būti samdoma priežiūros darbus atliekanti įmonė, o tai vėl reiškia papildomas išlaidas.

Kitos savivaldybės tvarkosi pačios

Kai kurios Lietuvos miestų bei miestelių savivaldybės kitaip pasižiūrėjo į aplinkos tvarkymą. Pavyzdžiui, Klaipėdoje gyventojai patys rūpinasi savo kiemų priežiūra (lapų, šiukšlių tvarkymu, išvežimu, šienavimu ir pan.), o savivaldybė anksčiau tam skirtas lėšas paskyrė automobilių aikštelių platinimui ar įrengimui prie daugiabučių, šaligatvių tvarkymui ir panašiai. Viena vertus, gyventojams pasiūloma, kas galėtų būti tvarkoma ir jie negali rinktis, kaip dabar vilniečiai. Kita vertus, jiems neprimetami visi biurokratiniai sprendimai bei procesai. Kuris variantas tinkamesnis gyventojams?