Naudinga žinoti Rajono problema

Stichija paplonino naujakurių pinigines

Gamtos išdaigos daugiabučio naujakuriams iškrėtė piktą ir brangiai kainavusį pokštą. Vėtros nulaužtas medis sugadino naujo namo stogą, kurio remontas pareikalavo dešimčių tūkstančių eurų. Ar šiuo bei panašiu atveju gyventojus nuo didelių nuostolių būtų išgelbėjęs viso daugiabučio namo draudimas?

Praėjusiais metais viename prestižinių sostinės rajonų naujo daugiabučių namų komplekso gyventojus sukrėtė nemalonus incidentas. Siaučiant vėtrai lūžo masyvus medis ir rėžėsi ant vieno iš naujai pastatyto daugiabučio stogo. Ekspertai nustatė, kad namui padaryta nemenka žala, nes buvo apgadintos svarbios daugiabučio konstrukcijos.

Dėl šios gamtos išdaigos daugiabučio savininkams teko gerokai patuštinti savo pinigines. Medžio utilizavimo ir namo remonto darbai kainavo apie 30 tūkst. eurų. Ši suma buvo padalinta solidariai – proporcingai visiems butų savininkams pagal turimą būsto plotą. Taigi vienam butui išlaidos svyravo nuo 300 iki 1000 eurų.

Lietuvoje jau tampa įprasta drausti savo butus. Skaičiuojama, kad tokį draudimą turi apie 30 proc. šalies gyventojų. Tačiau viso daugiabučio namo, o tiksliau – bendrosios nuosavybės draudimas, kol kas daugeliui yra net negirdėtas. O būtent toks draudimo polisas būtų išgelbėjęs minėto daugiabučio namo savininkų pinigus.

Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis sako, kad nelaimingi atsitikimai, susiję su daugiabučių bendrojo naudojimo konstrukcijomis bei patalpomis, ir dėl to atsirandantys dažnai nepakeliami finansiniai kaštai gyventojams yra aktuali šiandienos problema.

„Bendrojo naudojimo objektų draudimas yra efektyvi ir kitose valstybėse plačiai naudojama priemonė. Tiesa, vienose šalyse jis puikiai veikia dėl gyventojų sąmoningumo, o kitose – yra privalomas. Lietuvoje taip pat galimas ne vienas šios problemos sprendimo būdas. Vienas jų – gyventojų švietimas apie kylančias rizikas, jų atsakomybes bei pareigas, o taip pat apie draudimą kaip gyventojų interesų apsaugos priemonę“, – teigė A.Romanovskis.

Bendrosios nuosavybės draudimas yra siūlomas individualiai įvertinus draudžiamą objektą, kuris turėtų būti ne senesnis nei draudimo bendrovės nurodytas amžius arba renovuotas, taip pat įvertinat jo būklę ir kitus veiksnius. A.Romanovskio teigimu, bendras turtas draudžiamas nuo tokių rizikų kaip piktavališkas pastato sugadinimas, vagystės, vandens ir ugnies žalos, stichinės nelaimės.

Prieš kelis dešimtmečius privalomasis vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas Lietuvoje taip pat buvo vertinamas skeptiškai. Šiandien apie tai, ar būtina drausti transporto prieemones, net nekyla diskusijų. Kalbant apie daugiabučių namų bendrosios nuosavybės draudimą, regis, tik laiko klausimas, kada jis taps neatsiejama pastato ir jo šeimininkų apsaugos priemone.

Beje, dalis Europos valstybių daugiabučiams jau taiko privalomąjį draudimą. Toks reguliavimas galioja kaimyninėje Estijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Lenkijoje. A.Romanovskis pažymi, kad Lietuvoje įstatyminės bazės dėl privalomojo daugiabučių bendrųjų konstrukcijų ir patalpų draudimo kūrimas irgi yra viena iš diskutuotinų alternatyvų problemai spręsti. Tiesa, kol kas šiuo klausimu rimtesnių diskusijų negirdėti.