Paslaugos Šiandien rajone

Vieta šalia Vilniaus, kur laikas sustoja

Vos už trijų kilometrų nuo Vilniaus įsikūręs žirgynas, keistu „Raudonų vakarų“ pavadinimu, lankytojus pasitinka plačia ir nuoširdžia Simonos Orlauskaitės šypsena. Žirgyną ši moteris įkūrė vos prieš ketverius metus, tačiau tikina jau spėjusi suprasti, kokia jėga slepiasi tikroje ir vienas kitą palaikančioje bendruomenėje. Simona sutiko papasakoti apie „Raudonus vakarus“, meilę žirgams, nemokamus renginius lankytojams ir apie tai, kas gali pagydyti kiekvieną sergančią sielą.

Simona, papasakokite, kaip gimė jūsų meilė žirgams?

Viskas prasidėjo dar vaikystėje. Mano senelis turėjo darbinį arkliuką, kurį aš pamėgau jau pirmo pasimatymo metu, kuomet buvau dar visai mažytė. Augo jis – augau aš, o kartu augo ir mano meilė žirgams. Dabar pagalvoju, jog gal aš jau gimiau su šiuo gražiu jausmu… Dabar tam arkliukui 25, o man pačiai 30 metų. Esu labai dėkinga ir žinau, kaip man pasisekė, jos šis gyvūnas mano gyvenime atsirado taip anksti ir aš galėjau suvokti, koks yra mano kelias ir kokia yra jo kryptis.

Žirgyno „Raudoni vakarai“ įkūrėja Simona Orlauskaitė

Kaip gimė idėja įkurti žirgyną?

Aš niekada neturėjau svajonės turėti žirgyną, aš svajojau apie bendruomenę. Viskas prasidėjo nuo to, kai senelis, su kurio arkliuku aš ir užaugau, kartu su mano mama padovanojo man žemės sklypą, o po kurio laiko mano sužadėtinis – žirgą. Būtent tą akimirką ėmė didėti mano bendraminčių ratas. Atrodo, net nepastebėjau, kaip visa tai išaugo į žirgyną. Aš galbūt ir esu jo įkūrėja, bet jis veikia tik visos mūsų komandos dėka. Posakis, jog kiekvienas laiko atskirą stalo kampą, mums labai tinka. Aš turiu savo žirgą ir po truputėlį pradedu užsiiminėti jų veisimu, varžybose nedalyvauju, jodinėju tik dėl malonumo. Mes turime nuostabią trenerę, kuri treniruoja žmones, kai kuriuos rengia varžyboms. Keli mūsų komandos nariai prižiūri ir rūpinasi visu ūkiu. Jokių darbuotojų neturime, viską darome patys.

Žirgyno „Raudoni vakarai“ logotipas

Žirgyną pavadinote „Raudoni vakarai“. Ar tai turi kažkokią reikšmę?

Kaip jau minėjau, mūsų tikslas buvo ne žirgynas, o bendruomenė, puoselėjanti draugystę ir meilę žirgams. Todėl nusprendėme ieškoti pavadinimo be žodžio žirgas. Turbūt šią idėją geriausiai atspindi mūsų logotipas: tautinė simbolika kartu su žirgais. Kadangi mano vaikystė prabėgo su seneliu parsivedant  žirgą iš ganyklų, man į atmintį stipriai įsirėžė tas vasaros vakarų vaizdas. Tai visai kitokie vakarai… Tai labiau jausmas širdžiai nei vaizdas akims. Taip ir kilo pavadinimo „Raudoni vakarai“ idėja, kuri nėra stipriai surišta su žirgais, o veikiau susijusi su prisiminimuose esančia emocija.

Ar sunku išlaikyti žirgyną?

Mūsų pradžia buvo labai sunki. Mes stovėjome ant plyno lauko, neturėjome jokių pastatų, nieko. Viską įsigyti, jau nekalbant apie žirgus, kainavo tikrai didelius pinigus. Dabar – šiek tiek lengviau, nes viskas daugiau ar mažiau yra, viską reikia tiesiog prižiūrėti.

Kas sudaro jūsų žirgyną?

Mes laikomės požiūrio, jog kiekvienas žirgas turi turėti savo prigimtį. Pas mus žirgams yra atskiri lauko gardai. Kada jie nori į vidų – įeina, kada nori – išeina, nepriklausomai nuo sezono. Žirgai nėra tie gyvūnai, kuriems reikia šilumos, jiems tiesiog reikia pastogės. Tokiu principu jie ir gyvena: turi savo laisvę, gyvena bandomis, draugauja su kitais, prisiriša vienas prie kito. Tokiomis sąlygomis jie tampa visai kitokie nei tada, kai būna uždaryti.

Pasaulyje visi kalba apie terapijų su gyvūnais naudą. Ar žirgai gali padėti išgydyti žmogaus sielą?

Tikrai ne veltui terapijos yra organizuojamos su šunimis, delfinais ir žirgais. Žinau, jog žirgai turi gydomąją galią. Pasaulyje vis labiau plinta hipoterapijos gydymo metodas, taikomas žmonėms, kurie turi judėjimo, pusiausvyros ir koordinacijos, neurologinio pobūdžio, elgesio ir emocijų, kalbos ar intelekto sutrikimų. Nors mūsų žirgyne hipoterapija ir neužsiimame, tačiau šiuo metodu aš tikrai tikiu. Žinoma, yra ir kitokių terapijos būdų, kai atvažiavęs gali net ir nejoti, o tiesiog pabūti su žirgu, jį pavedžioti, pašukuoti… Sunku paaiškinti, ką žirgai turi ir ką jie tokio daro, bet jie labai gerai sugeria neigiamas žmogaus emocijas. Tai sunku paaiškinti, bet buvimas šalia žirgo turi kažkokios magijos.

Jūsų bendruomenė yra aktyvi įvairių renginių organizatorė. Jau šį šeštadienį visus pakviesite į savo gimtadienį, pavadinimu „Jei būsi tu – būsiu aš“.  Kuo šis renginys ypatingas ir kas slepiasi už šio pavadinimo?

Šis renginys vyksta antrus metus iš eilės. Tai mūsų gimtadienis, bet kartu ir nemokamas reginys žmonėms. Jo metu žiūrovai išvys įspūdingą profesionalų pasirodymą su žirgais, turės progą sudalyvauti įvairiuose konkursuose bei paragauti skanaus maisto.

Nors mes ir esame šio renginio idėjos iniciatoriai, tačiau prie jos prisideda labai daug žmonių. Tam tikras elementas ar renginio dalis negalėtų įvykti, jei to žmogaus ten nebūtų. Visi tie, kurie prisideda, nesvarbu kuo, ar rengia pasirodymus su žirgais, daro konkursus, remia mus – visi šie žmonės tai daro savanoriškai, be jokių piniginių klausimų. Todėl toks pavadinimas: „Jei būsi tu – būsiu ir aš“.

Dar šią vasarą esame numatę „Kino po atviru dangumi“ seansą. Mes šią iniciatyvą įgyvendiname jau trečius metus iš eilės. Registruotis ir mokėti nereikia. Pirmaisiais metais žiūrėjome filmą „Sekretoriatas“, antraisiais metais „Simarono žirgą“, o šiais metais žiūrėsime „Karo žirgą“. Tai nėra renginys, tai – iniciatyva. Vieną rugpjūčio savaitgalį visi kas nori susirenka vėlai vakare, kas nori atsiveža savo kėdutes, kas savo užklotus, pripučiamus čiužinius, užkandžius ir visi drauge žiūrime filmą.

Nuoroda į artėjantį renginį: https://www.facebook.com/events/2365209820239474/