Kalba ekspertai

Vietoj šluotos vilniečiai renkasi poilsį

Laiptines, kuriose kasdien mingruoja šimtai žmonių, visada geriau valyti profesionaliai, pasitelkiant specialiai tam skirtą įrangą bei valymo priemones.

Vilniaus daugiabučiuose įsivyravo nauja tendencija. Gyventojai masiškai atsisako imti šluotas į rankas ir valyti savo laiptines. Šį darbą jie mieliau patiki specialistams.

Per pastaruosius penkis metus vilniečių daugiabučiuose įvyko reikšmingas proveržis. Gyventojai nebenori gaišti laiko valydami savo laiptines. Tą rodo ir statistika.

Vilniuje „Mano Būsto“ įmonių grupės administruojamuose daugiabučiuose specialistų valomų laiptinių skaičius per penkis metus padidėjo 74 proc. Jei 2014 metais administratoriai švara rūpinosi 2565 laiptinėse, tai 2019 metų pradžioje valymo specialistai jau darbavosi 3438 daugiabučių laiptinėse.

„Mano Būsto“ Vilniaus regiono vadovas Ramūnas Burokas sako, kad nors profesionalų valomų laiptinių skaičiaus augimo atrodo įspūdingai, tai nėra stebinantis reiškinys. Jo teigimu, tai natūralus gyventojų įpročių pasikeitimas, kuomet žmonės šluotą ir skudurus keičia į laisvalaikį.

„Panašu, kad vilniečiai nebenori grįžti į tuos laikus, kai kiekvienas butas pagal grafiką privalėjo valyti laiptinę ar jos aukštą arba mokėti močiūtėms už švaros palaikymą. Žmonės nenori gaišti laiko, kurį verčiau gali praleisti su šeima, draugais ar tiesiog savo malonumui. Juolab, kad ir pati valymo paslauga šiandien nėra brangi“, – teigė R.Burokas.

Daugiabučių namų laiptinių valymo paslaugas teikiančios bendrovės „Mano aplinka“ direkorius Karolis Gintaras Pūkas pabrėžia, kad laiptines, kuriose kasdien mingruoja šimtai žmonių, visada geriau valyti profesionaliai, pasitelkiant specialiai tam skirtą įrangą bei valymo priemones. Jo teigimu, norint, kad laiptinėse būtų išlaikytos higienos normos, vien tik šluotos ir sauso skuduro nepakanka.

2014 metais Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos atliktas daugiabučių namų laiptinių tyrimas atskleidė pavojingą tiesą – nevalomose laiptinėse bakterijų ir pelėsinių grybų skaičius dešimtis kartų didesnis, nei periodiškai valomose bendrojo naudojimo patalpose. Nešvariose laiptinėse mikrobiologai tąsyk aptiko ir žmogaus sveikatai pavojingo auksinio stafilokoko bakterijų.

NVSPL Mikrobiologinių tyrimo skyriaus specialistai tyrė valomas ir nevalomas laiptines. Mėginiai buvo imami nuo lauko ir butų durų, radiatorių, turėklų, taip pat buvo tiriamas ir bendrojo naudojimo patalpų oras. Paaiškėjo, jog kai kuriais atvejais neprižiūrimose laiptinėse bendras aerobinių mikroorganizmų skaičius buvo 10 kartų didesnis nei ten, kur bendrosios daugiabučio patalpos periodiškai valomos drėgnuoju būdu.

„Yra namų, kurių laiptines gyventojai tvarko patys tiesiog sušluodami smėlio ir purvo likučius. Tačiau klaidinga manyti, jog pavojingus užkratus galima išnaikinti periodiškai valant laiptines sausuoju būdu. Net jei jos atrodo švarios, dar nereiškia, kad taip yra iš tikrųjų. Kokybiškai išvalyti bendrąsias patalpas įmanoma tik naudojant specialias priemones – pradedant įvairiais valikliais ir baigiant oro ozonavimu“, – akcentavo K. G. Pūkas.